Vilnietė atvirai pasakoja, kad 9 klasėje pasirinko mokymąsi nuotoliniu būdu, nes mokykloje jautėsi blogai. Iš būrelio merginų nuolat skriejo negražūs žodžiai dėl Simonos socialiniuose tinkluose kuriamo turinio, kuris sulaukė vis didesnio žmonių susidomėjimo, ir jos pasirinkimo būti vegane.
„Aštuntos klasės patyčios buvo pakankamai stiprios. Iš pradžių aš ir kitiems sakiau, ir tuo pačiu save apgaudinėjau, kad nuotolinį mokymąsi renkuosi tik dėl to, kad man taip patogiau mokytis. Taip, tikrai ir dėl to, bet iš tiesų daugiausia tai buvo dėl patyčių, dėl to, kad aš jaučiausi labai nekomfortiškai ir man buvo sunku kalbėti apie tą jausmą, aš tiesiog nusprendžiau nuo jo pabėgti“.
Šešiolikmetė neslepia, kad tada norėjo visiškai save izoliuoti nuo bendraamžių. Ji suprato, kad tai yra negerai, tačiau tuo metu matė tik tokią išeitį. Šiandien mergina sako, kad pagrindiniai dalykai, padėję su tuo susidoroti, buvo kitų žmonių palaikymas ir nekaupimas visko, kas vyko, savyje.
„Labiausiai padėjo šeima, nes aš turiu be galo palaikančią šeimą. Tiek su savo tėvais, tiek su pusseserėmis mes bendraujame labai artimai – tai buvo ir yra didžiausia mano palaikymo komanda. Taip pat aš atsiribojau nuo tų draugių ir atradau naują kompaniją. Kadangi mes pradėjome daug bendrauti, jie ėmė mane palaikyti, dėl to man tapo žymiai lengviau“, – atvirai kalba Simona.
Turėjo valgymo sutrikimų
Patyčios – ne vienintelė sunki šešiolikmetės patirtis. Būdama vos trylikos, Simona kompleksavo dėl savo figūros ir ėmėsi drastiškų priemonių – ribojo suvalgomo maisto kiekį, skaičiavo kalorijas ir itin sulieknėjo:
„Mano toks kūno sudėjimas, kad nesvarbu, kokia plona ar kokia stora aš bebūčiau, pas mane apkūniausia kūno vieta yra pilvas. Ir nuo vaikystės aš matydavau, kad yra pilna panelių, kurios turi plokščius pilvus. Aš joms nepavydėdavau, bet buvo toks susižavėjimas, kad aš irgi noriu taip atrodyti.
Vėliau aš jau pradėjau labiau į tai kreipti dėmesį ir pagalvojau, kad aš noriu ką nors daryti su tuo pilvu, kad aš noriu sukūsti, numesti tų kilogramų. Pradėjau labai skaičiuoti kalorijas ir save riboti – jokio cukraus, jokių miltų, kuo mažiau kalorijų ir riebalų, valgyti kuo sveikiau ir kuo minimaliau. Tai viskas kilo iš tokios nemeilės savo kūnui ir išvaizdai, kurios aš nepriėmiau“.
Simona sako, kad ši patirtis jai suteikė gana daug gyvenimiškų pamokų ir padėjo suprasti, kad į viską reikia žiūrėti sveiku protu, domėtis mityba ir sveiku gyvenimo būdu. Būtent tai ji ir daro šiandien.
„Šiuo metu aš nepasakyčiau, kad esu visiškai patenkinta savo kūnu, nes tas kūno priėmimas yra gana ilgas procesas, ir kol kas aš nesijaučiu 100 procentų patenkinta savo kūnu. Bet šiuo metu aš tikrai savęs neriboju nei kalorijomis, nei dar kažkuo – tiesiog stengiuosi atrasti tuos sveikus būdus patobulinti savo figūrą, jaustis geriau“, – dalijasi Simona.
Nevalgo gyvulinės kilmės produktų
Šešiolikmetė jau trejus metus yra veganė ir sako, kad šis gyvenimo būdo pasirinkimas padeda jai gerai jaustis. Nors veganizmas prasidėjo kaip viso labo savaitės eksperimentas, šiandien mergina be to neįsivaizduoja savo gyvenimo.
„Mano pusseserė tuo metu turėjo geriausią draugę vegetarę ir aš kažkaip labai ja įsikvėpiau ir pagalvojau, kodėl ir man nepabandžius savaitei tokio kaip eksperimento. Bet po to aš pastebėjau, kad man labai gerai gyvenasi be augalinių produktų. Pradėjau naršyti daugiau ir supratau, kad jie turi žalos ir sveikatai, ir aplinkai, tai yra labai neetiška, neekologiška.
Kadangi po tos veganizmo savaitės aš pastebėjau, kad jaučiuosi labai komfortiškai, yra pakankamai priežasčių man pereiti prie veganizmo, tai ir pagalvojau, kodėl gi ne? Taip žingsnelis po žingsnelio ir judėjau: atsisakiau mėsos, po to – pieno produktų, vėliau kiaušinių“, – prisimena mergina.
Simona laikui bėgant ir savo tėvams įrodė, kad veganizmas jos sveikatai ir savijautai nekenkia, ji yra sveika ir jaučiasi gerai, todėl jie palaiko dukters sprendimą nevalgyti gyvulinės kilmės produktų.
Veganizmas šešiolikmetei leido atrasti ir naują mėgstamą veiklą – maisto gaminimą. Simona pradėjo rašyti ir maisto tinklaraštį, kuriame dalijasi veganiškais receptais su kitais žmonėmis:
„Aš jame dalinuosi tuo, ką valgau per dieną, ir dabar tos mano porcijos yra sveikos. Kai tapau vegane, man pradėjo labai patikti gaminti, todėl aš tiesiog noriu dalintis savo receptais, kažkokiais atradimais, susijusiais su maistu“.
Propaguoja „zero waste“
Prieš maždaug pusantrų metų Simona ėmėsi dar didesnių pokyčių gyvenime. Ji sako, kad visada mylėjo gamtą ir žemę, tačiau suprato, kad tai reikia įrodyti ir veiksmais.
„Iš esmės „zero waste“ aš pradėjau domėtis, tada, kai jis buvo ant bangos, bet ne dėl to. Aš visiems sakiau, kad labai myliu žemę, gamtą, man visa tai labai rūpi, liūdna dėl visų katastrofų ir panašiai. Bet žiūrint į mano įpročius, buvo galima teigti, kad man žemė visiškai nerūpi. Aš tai suprasdavau ir man dėl to buvo gėda, bet vis tiek nesiėmiau jokių veiksmų.
Galiausiai aš tiesiog pagalvojau, kad viskas: jei jau visiems sakau, kad man rūpi žemė, ir aš giliai širdyje žinau, kad taip ir yra, tai reikia daryti kažkokius veiksmus, kad aš tai įrodyčiau. Viskas prasidėjo nuo to, kad aš Kalėdoms paprašiau medinio dantų šepetuko – tokia buvo kelio pradžia“, – dalijasi Simona.
Ji sako, kad pirmiausia keitė savo pačios įpročius, tačiau vėliau suprato, kad pokyčių reikia ir visuose namuose.
„Domėjausi ir supratau, kad „zero waste“ yra ne vien apie mano pirkinių maišelį, bet ir apie visą mūsų namą, virtuvę, vonią ir panašiai. Vieną dieną aš tiesiog grįžau namo su „zero waste“ produktais ir paprašiau, kad naudotumėme juos.
Aš tikrai nesistengiu nei tėvų, nei, pavyzdžiui, senelių spausti, nes suprantu, kad jų įpročiai yra gana nusistovėję, tai tiesiog prašau, kad jie darytų tai, ką gali. Tarkim, su savimi pasiimti krepšį arba plaunant indus įprastą kempinę pakeisti mediniu šepečiu tikrai nėra sudėtinga. Taip mes bandome atrasti kompromisą“, – atskleidžia Simona.
Įkvepia kitus žmones
Šešiolikmetė savo gyvenimo būdu gana aktyviai dalijasi ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, platformoje „Instagram“ ji turi beveik 18 tūkstančių sekėjų, kurie domisi Simonos mintimis, patarimais ir atradimais. Tačiau mergina pabrėžia, kad kiekvienas pats pasirenka gyvenimo būdą ir ji savojo niekam per prievartą neperša:
„Aš labai tolerantiškai stengiuosi žiūrėti į kiekvieno žmogaus nuomonę, nes manau, kad kiekvienas renkasi ir atranda tą, kas jam geriausia. Asmeniškai man tai prasidėjo nuo sąžinės graužimo, bet jei kitų žmonių negraužia sąžinė, jeigu jiems patinka kaip jie gyvena, tas mano vedimas ir kažkokių įpročių kaišiojimas gali tik pabloginti situaciją.
Aš nesakau ir neliepiu, kad reikėtų daryti tą ar aną. Aš tiesiog stengiuosi gražiai papasakoti, kaip tie įpročiai įtakoja aplinką, kaip jis galėtų juos pakeisti. Aš nesakau, kad jis turi juos keisti, aš sakau, kad jis galėtų. Jeigu žmogus mato tame prasmę – smagu, jėga, bet jei ne – tai yra jo gyvenimo būdas ir aš neturėčiau į jį kištis“.
Po merginos įrašais žmonės dažnai rašo komentarus, sako, kad ja žavisi ar iš jos mokosi. Ne vienas stebisi, kad vos šešiolikos metų mergina mąsto taip sąmoningai ir brandžiai. Tokie įvertinimai Simonai yra malonūs ir leidžiantys suprasti, kad ji eina teisingu keliu.
„Man tai iš tiesų labai daug reiškia, nes aš suprantu, kad visą aplinkos pokytį darau ne tik apsiribodama savimi, savo šeima ir mūsų įpročiais, bet ir kur kas daugiau žmonių. Aš galiu įkvėpti daugiau žmonių daryti pokyčius gyvenime ir dėl to esu labai laiminga. Tada ir ta visa veikla socialiniuose tinkluose tampa ne tik sekėjų skaičiaus auginimu ar mano gyvenimo parodymu, ji turi ir didesnę reikšmę“, – šypsosi šešiolikmetė.
Lietuviškoji Greta Thunberg?
Simona neslepia, kad yra sulaukusi palyginimų su gerai pasaulyje žinoma aplinkosaugos aktyviste Greta Thunberg. Merginos yra labai panašaus amžiaus ir abi nori kuo labiau apsaugoti gamtą ir žemę nuo taršos. Tik Simona mano, kad jos tam renkasi skirtingus būdus:
„Mane ir mano tėtis buvo pavadinęs lietuviškąja Greta Thunberg, bet tai buvo daugiau juoko forma. Pora žmonių taip pat lygino su Greta iš tos pusės, kad abi stengiamės įkvėpti kitus. O kiti ir iš tos pusės, kad aš čia per įkyriai visiems sakau, ką jie turėtų daryti, bandau visus pakeisti. Aš tikrai nenoriu aštriau ir įkyriau kalbėti apie klimato kaitą, todėl džiaugiuosi, kad tik keletas žmonių taip mane palygino.
Man asmeniškai Greta truputėlį per aštriai viską pateikia, ji taip bando paveikti mūsų emocijas, man tai nelabai patinka. Aš renkuosi viską pateikti labiau iš tos edukacinės pusės – ne sakyti, kaip viskas yra blogai, bet kaip mūsų įpročiai galėtų padėti viską pakreipti geriau“.
Simona norintiems pradėti pokyčius, padedančius mažinti aplinkos taršą, pataria, jos manymu, du svarbiausius dalykus.
„Pirma – atrasti tuos įpročius, kurie patiks tam žmogui asmeniškai. Galima išbandyti kuo daugiau, kad pavyktų atrasti tai, kas iš tiesų faina ir smagu jam – greitos mados atsisakymas, vienkartinių dalykų pakeitimas daugkartiniais, gyvulinės kilmės produktų atsisakymas ar mažinimas. Siūlau prisijaukinti tuos įpročius, kurie tinka žmogui, nes geriau, jei mes visi darysim pamažu nei turėsim vieną tobulą žmogų, kuris darys viską.
O antra – tai judėti pamažu, pavyzdžiui, kokį nors dalyką daryti bent mėnesį, duoti sau daug laiko ir judėti pamažu. Tada nebus tokio didelio streso ir tuos įpročius bus galima žymiai lengviau prisijaukinti“, – neabejoja Simona.
