Kayleigh sako: „Po visų išgyvenimų, labai tuo džiaugiuosi. Buvau be galo nustebusi.“ 2018 metais apie šią paauglę buvo daug rašoma žiniasklaidoje, kai gydytojai didžiulį jos auglį palaikė vidurių užkietėjimu. 2016 metais ji vos nemirė, kai tyrimas pagaliau parodė daugiau nei 3 kg – tiek pat, kiek naujagimis – sveriantį, 30 cm skersmens auglį. Kiaušidžių vėžiu dažniausiai suserga moterys virš 50 metų amžiaus, o Kayleigh buvo viena jauniausių pacienčių, rašoma thesun.co.uk.
Jos mama Lorraine, auginanti dar šešis vaikus – Tomą (23), Ella (19), Leo (10), Charlie (8), Rocky (5) ir Poppy Mae (4) – sako: „Mes džiaugiamės, kad Kayleigh išgyveno, bet jai labai nepasisekė susirgti tokiu retu vėžiu. Gydytojai sakė, kad jei nebūčiau jos nuvežusi į ligoninę, jei tyrimas būtų buvęs atidėtas dar dviem savaitėms, jos su mumis nebebūtų.“
Kayleigh prastai jaustis ir skųstis pilvo pūtimu pradėjo 2016 metų sausį. Su savo vyru Andrew (40) gyvenanti Lorraine sako: „Ji jau kelias savaites nebegalėjo tuštintis ir jautėsi prastai. Todėl nuvežiau ją pas gydytoją, kuris pasakė, kad tai – vidurių užkietėjimas, ir išrašė laisvinamųjų. Tačiau jie nepadėjo. Per kitas keturias savaites pas gydytoją važiavome dar keturis kartus, skambinau penkis kartus. Kaskart man pasakydavo tą patį – tiesiog duokit jai laisvinamųjų, nes tai – vidurių užkietėjimas.
Tačiau ji kasdien atrodė vis prasčiau. Jai nuolat skaudėjo pilvą ir ji buvo praradusi bet kokį gyvybingumą. Nebežinojau, ką daryti. Jai taip pat pradėjo kristi svoris, bet ji negalėdavo net atsigerti gurkšnelio vandens, nes tuoj pat imdavo baisiai pūsti pilvą.“
Kayleigh netrukus pasijuto dar prasčiau ir Lorraine ją nuvežė tiesiai į ligoninę. Kayleigh sako: „Nieko negalėjau valgyti ir gerti, visą laiką mane pykino, o pilvas kasdien pūtėsi ir pūtėsi. Buvau papilkėjusi, mano oda atrodė vaškinė ir išblyškusi. Man taip skaudėjo, kad rėkdavau.“
Kai gydytojai jai padarė tyrimus, pastebėjo milžinišką auglį ant kiaušidės. Lorraine sako: „Buvau šokiruota. Žinojau, kad kažkas smarkiai ne taip, bet niekada neįsivaizdavau, kad tai gali būti vėžys. Niekaip negalėjau tuo patikėti. Viskas man sprūdo iš rankų.“
Gydytojai taip pat išsiaiškino, kad vėžys išplito į Kayleigh kepenis, blužnį, žarnas, išangę ir dubenį. Jai reikėjo keleto operacijų ir chemoterapijos.
Lorraine pasakoja: „Negalėjome patikėti, kad tai – kiaušidžių vėžys. Buvau apie jį girdėjusi – Andrew močiutė mirė nuo šios ligos – bet niekada nemanėme, kad ja galėtų susirgti tokia jauna mergaitė, kaip Kayleigh. Maniau, kad tai – vėžys, kuriuo suserga tik vyresnės moterys.
Bet Kayleigh buvo labai narsi. Po diagnozės jai leido važiuoti namo savaitgaliui chemoterapijos gydymo metu. Abi gulėjome lovoje, ji apsikabino mane ir paklausė: „Mama, ar aš mirsiu?“ Kaip atsakyti trylikametei dukrai į tokį klausimą? Buvo siaubinga. Pasakiau jai, kad nežinau, kas nutiks, bet kad jos nepaliksiu. Chemoterapija buvo tokia baisi, kad visai ją suėdė. Bet žinojome, kad tai – vienintelė viltis.“
Kayleigh gydymas baigėsi rugpjūčio mėnesį tais pačiais metais ir nuo tada vėžys negrįžo. Prieš tris mėnesius ji su partneriu Amari Shambola (16), abu labai nustebo, kai sužinojo, kad ji laukiasi.
Kayleigh sako: „Mama mane įtikino pasidaryti testą, kai pasakiau jau, kad prastai jaučiuosi. Gydytojai sakė, kad pastoti man yra neįmanoma, todėl kai testas parodė, kad laukiuosi, negalėjau tuo patikėti. Labai džiaugiausi. Esu labai laiminga, kad vėžys visgi nesutrukdė man tapti mama.
Visada mylėjau vaikus, ir nors esu labai jauna, visada žinojau, kad noriu jų susilaukti. Po chemoterapijos kontracepcijos nenaudojau, nes nemaniau, kad tai reikalinga. Suprantu, kad pastojau būdama labai jauna, ir jei neturėčiau visų šių išgyvenimų, turbūt nebūčiau nusprendusi pastoti septyniolikos. Bet jaučiu, kad man labai pasisekė, kad laukiuosi kūdikio po viso to, kas nutiko, todėl amžius nebesvarbus.
Būti nėščiai man truputį baisu, ypač per karantiną. Dėl gydymo nuo vėžio priklausau rizikos grupei, todėl su niekuo negalėjau matytis. Į 20 savaitės ultragarso tyrimą turėjau eiti viena, taip pat viena ėjau kalbėtis su akušere. Amari nebuvo leista eiti su manimi, taip pat ir mano mamai.
Taip pat jaudinuosi ir dėl gimdymo. Gydytojai sako, kad jei prireiks Cezario pjūvio, operacija gali būti sunki. Kai man darė auglio šalinimo operaciją, buvau perpjauta nuo krūtinkaulio iki bikini linijos, todėl kūdikį reikėtų išimti atlikus šoninį pjūvį. Bet esu labai atsargi ir labai savimi rūpinuosi – žinau, koks stebuklas, kad laukiuosi.“
