Psichikos sveikatos centrai sostinėje įkurti prie kiekvienos poliklinikos, taip pat – ir prie Centro, turinčios net penkis filialus. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Marija Janulionienė pasakoja, kad galimybė ambulatoriškai gydyti sergančiuosius sunkiomis psichikos ligomis atsirado sukūrus kompleksinį medikamentinį ir psichoterapinį gydymą bei reabilitacijos ir readaptacijos paslaugas.
Pasak jos, paslaugų, teikiamų Psichikos sveikatos centruose, vis daugėjo. „Iš pradžių būta normatyvų, kad vienas psichologas teikia paslaugas 40 tūkst. gyventojų. Vėliau tas skaičius sumažėjo iki 20 tūkst., o pastaruoju metu – iki 17 tūkst. Daugėjo gydytojų psichiatrų, prie komandos prisijungė socialiniai darbuotojai“, – pasakoja centro vadovė.
Ypač svarbi darbo dalis – su vaikais ir paaugliais
M. Janulionienė pabrėžia, kad ypač gerai vertinama Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių specialistų komanda, ji laikoma stipriausia sostinėje. Viena iš komandos narių – socialinė darbuotoja Daiva Rainienė. Jos teigimu, darbas su vaikais yra kitoks nei su suaugusiaisiais: „Dirbdamas su vaikais, privalai dirbti ir su jų aplinka – tėvais, ugdymo įstaigos specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, dienos centrais, socialinės paramos skyriais ir panašiai. Dalyvaujame Tarpinstitucinio koordinavimo skyriaus veikloje, tai padeda suteikti geriausią pagalbą kiekvienam vaikui ar paaugliui. Teikiame ir konsultavimo paslaugas su vaikais dirbantiems specialistams.“
Socialinė darbuotoja pasidžiaugia, kad paslaugos psichikos problemų turintiems žmonėms tampa prieinamesnės, nebebijoma pasakyti „einu pas psichologą“, nors žodis „psichiatras“ daugeliui vis dar kelia neigiamų emocijų.
Jos teigimu, dažniausiai vaikai ir paaugliai į Psichikos sveikatos centrą kreipiasi dėl elgesio bei emocijų problemų, rečiau – dėl psichikos sutrikimų ar po bandymų žudytis. Liūdna, bet suicidinių atvejų tarp vaikų ir paauglių daugėja, jie vis dažniau linkę save žaloti. „Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Vaikai patiria problemų mokykloje, tėvai jiems skiria pernelyg mažai dėmesio, patekti pas specialistus, ypač regionuose, sunku. Po suicidinių atvejų visada susisiekiame su vaiko aplinka, jį nuolat stebime, tampame tarsi atvejo vadybininkais“, – aiškina socialinė darbuotoja.
M. Janulionienė pabrėžia, kad Psichikos sveikatos centro specialistai konsultuoja dėl namų mokymo vaikams, taip pat – tėvų skyrybų atvejais: „Tėvų skyrybos neišvengiamai paveikia bet kokio amžiaus vaiką. Specialistų komanda dalyvauja priimant sprendimus, su kuo liks vaikas, rengia išrašus teismams ir panašiai. Tėvai, pedagogai į mus kreipiasi dėl vaikų patiriamo streso mokykloje, dėl patyčių ar tada, kai mokinys nespėja mokytis kartu su visais.“
Pasak D. Rainienės, kai kuriais atvejais vaikai apie savo problemas ugdymo įstaigoje nedrįsta pasipasakoti ne tik tėvams, bet ir mokyklos psichologui. „Mūsų specialistams paprastai pavyksta rasti raktą į vaiko širdį, padėti jam, – sako socialinė darbuotoja. – Dažniausiai su vaikais dirbame individualiai. Tik kai atvejis sudėtingesnis, rengiame visos komandos narių pasitarimus, siunčiame į gydytojų psichiatrų konsultacinę komisiją.“
Didesnės išmokos
Didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas
Nežinau, man tai neaktualu
Kreiptis pagalbos gali bet kas
Suaugusieji Psichikos sveikatos centre pagalbą gali gauti visą parą – poliklinikoje gydytojai darbo dienomis dirba nuo 7 iki 20 valandos, naktį ar savaitgaliais specialistas budi Pylimo gatvėje esančiame Centro poliklinikos filiale. Jis gali nukreipti žmogų konsultacijai pas psichologą, psichiatrą ar pasiūlyti vykti į stacionarą. Centro poliklinikoje teikiama ir psichoterapeuto pagalba, tik šios paslaugos – jau antrinio lygio. Pirminio lygio paslaugas teikia Psichikos sveikatos centras.
M. Janulionienė pabrėžia: net ir neturėdamas siuntimo, krizės ištiktas žmogus nebus išvarytas. Vis dėlto įprastai siuntimą į centrą rašo psichologas, šeimos ar bet kuris kitas gydytojas. „Pavyzdžiui, pas chirurgą ar endokrinologą atėjęs pacientas pasiskundžia, kad prastai miega. Gydytojas parašo trumpą siuntimą – prašau konsultuoti dėl vieno ar kito atvejo. Jei psichologas mato, kad žmogui reikalinga rimtesnė pagalba, jis taip pat gali siųsti pas psichiatrą“, – aiškina medikė.
Pasak jos, kiekvieną mėnesį sergantieji psichikos ligomis skatinami ateiti susileisti vaistų: „Tokia nerašyta mūsų vidaus taisyklė – būtinus vaistus privalo suleisti ne kaimynė ar bobutė, bet specialistai. Tada nuolat stebima žmonių savijauta, jie gauna tokias vaistų dozes, kokios jiems reikalingos. Ši praktika labai pasiteisina. Matome, ar žmogus vartoja vaistus, jei jis neateina numatytu laiku, su juo susisiekia mūsų socialiniai darbuotojai. Psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms tai – ir galimybė išeiti iš namų, pabendrauti.“
Gydytoja džiaugiasi, kad visi centre dirbantys specialistai – motyvuoti, besistengiantys padėti. Prireikus jie priima daugiau žmonių negu būna iš anksto užsirašiusių.
Paslaugos – pagal žmonių poreikius
Psichikos sveikatos centre teikiamos įvairios paslaugos. Viena jų – priverstinis ambulatorinis gydymas atvykusiems iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės. Šie žmonės privalo kartą per mėnesį apsilankyti pas visus komandos narius – psichiatrą, psichologą, socialinį darbuotoją, slaugytoją. Visi specialistai stebi žmogų, po pusmečio rašo teikimą teismui dėl priverstinio gydymo nutraukimo ar pratęsimo.
Gydytojų konsultacinė komisija konsultuoja pacientus dėl gydymo, kuris skiriamas išėjus iš stacionaro, taip pat sprendžia, ar skirti žmogui brangius kompensuojamuosius vaistus. Specialistai rengia dokumentus dėl neįgalumo nustatymo, prireikus palydi žmogų iki komisijos. Dar viena Psichikos sveikatos centro darbo sritis – profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl darbo, ginklo įsigijimo, įsivaikinimo, siuntimo į pensionatus ir panašiai. Kasdien į centrą ateina dalyvaujantys gydymo metadonu programoje, žmonės iš probacijos tarnybos – vartojantys alkoholį ar narkotines medžiagas.
Be to, Psichikos sveikatos centre yra užimtumo kambarys, čia paslaugas teikia Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba. Į užsiėmimus ateina žmonės, kurie nepritampa darbo rinkoje, stokoja kasdienių įgūdžių. Kiekvieną dieną jie gali užsiimti vis kita veikla, stengiamasi prisitaikyti prie kiekvieno poreikių.
Užimtumo kambaryje jau dvidešimt metų lankosi Giedrius. Jis pasakoja menu susidomėjęs labai anksti. Dar būdamas dešimties jis nupiešė pirmąjį piešinį apie Sausio 13-osios įvykius, labai didžiuojasi, kad jis buvo išspausdintas laikraštyje „Aitvaras“ kartu su kitų vaikų piešiniais. Tai paskatino Giedrių kurti toliau. Nuo 2013-ųjų vyras užimtumo kambaryje pradėjo savanoriauti. „Mūsų grupė mišri, kai kurie turi psichikos, kiti – proto negalią. Padedu darbuotojoms sužiūrėti žmones, mokau darbelių“, – pasakoja Giedrius.
Vyrui labiausiai patinka piešti ant šilko. Užimtumo kambaryje gausu Giedriaus piešinių, dar daugiau jis sako išdovanojęs neįgaliųjų organizacijoms ar draugams per jų gimtadienius. „Stengiuosi perteikti savo žinias ir kitiems. Trys mokinės buvo susidomėjusios piešimu ant šilko, vis dėlto nė vienai darbo baigti nepavyko“, – apgailestauja vyras.
Darbai – nematomi, bet labai reikalingi
Pasak M. Janulionienės, psichikos sveikatos centrų veiklos rezultatus sunku įvertinti, nes jie dažnai iš pirmo žvilgsnio nematomi, neapčiuopiami: „Jei žmogus nepatenka į ligoninę ilgesnį laiką, gali gyventi visavertį gyvenimą, būti su artimais žmonėmis – tai jau puiku. Mūsų darbe svarbūs maži žingsneliai – sergantieji sunkiomis psichikos ligomis nepasveiksta, jų gydymas trunka visą gyvenimą. Šiems žmonėms reikalinga nuosekli, ilgalaikė, struktūruota pagalba. Dirbame ne tik su pačiu žmogumi, bet ir jo šeima, artimaisiais.“
Centro vadovės teigimu, labiausiai džiugina atvejai, kai sergančiuosius pavyksta grąžinti į kasdienį gyvenimą: „Prieš keletą metų sulaukėme labai sunkios būklės paciento – jis visas drebėjo, iš burnos tekėjo seilės. Tėvai vaikinu nesirūpino, nes piktnaudžiavo alkoholiu. Pavyko šiam žmogui parinkti tinkamą gydymą, vėliau su juo važinėdavome į konferencijas, kur jis dalinosi savo patirtimi. Sulaukdavome replikų: „Kam pasamdėte šitą aktorių“... Tai ir buvo geriausias įvertinimas, kaip gydymas pakeitė žmogų. Dabar vyras gyvena užsienyje, nuolat bendrauja su manimi, konsultuojasi dėl gydymo. Jei tokios būklės žmogų būtume palikę be pagalbos, jis degraduotų.“
Pasitaiko, kad ligai paūmėjus žmogų iš Psichikos sveikatos centro tenka vežti į ligoninę. „Kol kas neprireikė kviesti policijos – su visais sutariame gražiuoju. Mūsų specialistų komandos nariai būna su žmogumi tol, kol atvažiuoja greitoji pagalba. Visada informuojame giminaičius, kad žmogus yra stacionare. Ar jis bus išleistas, ar gydomas toliau – jau ligoninės medikų kompetencijos sritis“, – sako M. Janulionienė.
Gydytoja apgailestauja, kad psichiatrija iki šiol tebėra stigmatizuota, ne visada tinkamai vertinama viešojoje erdvėje. Vis dėlto iš besilankančiųjų centre ji sako sulaukianti tik gerų žodžių – net ir tais atvejais, kai tenka būti griežtai. „Kaip ir kiekviename darbe, taip ir mūsiškiame pasitaiko problemų, konfliktiškų klientų. Vis dėlto specialistai bendrą kalbą stengiasi rasti su visais. Svarbiausia mums – geranoriškas, pagarbus bendravimas su kiekvienu žmogumi“, – pabrėžia centro vadovė.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
1. https://www.123rf.com/stock-photo/psychiatrist_consultation.html?start=200&sti=mjmgrduqwsaf5hmnsl|&mediapopup=113114739
L. Jakubauskienės nuotr.
2. Marija Janulionienė: „Atėjęs į centrą nė vienas nebus išvarytas.“
3.–5. Giedriaus piešiniai ant šilko žavi visus.
6. Giedrius iki šiol saugo kompiuteryje laikraštį, kuriame išspausdintas jo pirmasis piešinys.
