Arbata daugeliui tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Tačiau, ar dar yra vietų, kur kasdieniniu gėrimu galima mėgautis netradiciškai?
„The Lonely Planet“ kelionių gidas sako, kad tikrai taip. Naujausiame sąraše, jis pateikia dešimt vietovių, kur arbatą gerti vis dar gera.
1. Londonas, Anglija
„Ponios, pasiruoškite sukneles, džentelmenai – pasitaisykite kaklaraiščius“, - rašo „The Lonely Planet“ kelionių gidas, pristatydamas geriausią vietą pasaulyje gerti arbatą. Popietės arbatėlės „Ritz“ viešbutyje yra įstabus formalumas: sidabriniai arbatiniai ir kiniškas porcelianas žaviai skambčioja ketvirtą valandą popiet stiklinių terasos skliautų fone.
Tiesa, ši arbatos gėrimo ceremonija yra brangi ir ekskliuzyvinė. „Rintz“ viešbutis arbatą tiekė tokioms įžymybėms kaip karaliui Edvardui VII-ajam ar Čarliui Čaplinui. Jei jus varžo biudžetas, rinkitės jaukią arbatinę vienoje iš šurmuliuojančio Londono gatvių, kur nevaržys aprangos kodas. Nusivilti neteks. Anglų specializacija – arbata su pienu.
Į arbatą britai pila pieno
2. Transiberijos traukinys, Rusija/Vidurio Azija
Epinė kelionė iš Maskvos į Pekiną trunka šešias dienas. Geriausias būdas ją praleisti – garuojant samovarui bandant susidraugauti su kupė bendrakeleiviais, nesvarbu, ar tai būtų rusų verslininkai, mongolų prekeiviai, ar budistų vienuoliai. Samovaras yra daugiau nei milžiniškas arbatos virdulys, jis – neatsiejama rusų kultūros dalis. Rusų kalboje netgi egzistuoja posakis „prisėsti prie samovaro“, reiškiantis valandų valandas trunkantį kalbėjimąsi prie karšto, piktąsias Sibiro dvasias išvaikančio, arbatos puodelio.
Samovarui net statomi paminklai
3. Paragvajus, Urugvajus, Argentina
Tradicinį Lotynų Amerikos gėrimą matę geria visi: nuo miestiečių iki buivolus po pampas gainiojančių kaubojų. Ji yra pagaminama sausus „yerbos“ (paragvajinio bugienio) lapus užpilant karštu vandeniu. Anot vietinių, į žemę matę atnešė mėnulio deivė, atsidėkodama žmonėms už išgelbėjimą nuo jaguaro nasrų.
Norint pasimėgauti tradicine arbata, prireiks dviejų dalykų: iš moliūgo pagaminto indelio (guampa) ir sidabrinio vamzdelio (bombilla). Šis malonaus skonio kofeino užtaisas leis jodinėti ar varyti galvijus nors ir visą naktį.
Matės gėrimas
4. Juejang prefektūra, Kinija
Nuo tada, kai arbatos lapas neva įkrito į imperatoriaus Šenongo karšto vandens puodelį 2700 m. pr. m. e., kinai liaupsino arbatos medicinines ir socialines savybes. Geriausia vieta ja pasimėgauti – bambukų atolas Dongtingo ežere, įsikūrusiame šalia Juejang miesto pietvakarių Kinijoje. Šis atolas yra tapęs namais ne tik unikaliai auksinių vėžlių rūšiai, bet ir taip vadinamai „sidabrinės adatėlės“ (baltajai) arbatai.
Baltoji arbata pasižymi švelniu aromatu, sugeriančiu aplinkinius kvapus. Dėl šios priežasties arbatos rinkėjams net draudžiama valgyti svogūną, česnaką ar aštrius prieskonius – baiminamasi, kad tokie kvapai gali pražudyti originalų arbatos aromatą. Kinai, beje „sidabrinės adatėlės“ arbatos į pasaulinę rinką pateikia ribotą kiekį.
Baltasis kinų "auksas"
5. Sacharos dykuma
Šioje Šiaurės Afrikos dykumoje nebūna „greito puodelio arbatos“. Vietiniams klajokliais arbatos gėrimas reikalauja kantrybės ir atsidavimo. Kiekvienas prisėdimas vyksta bent trimis ratais. „Pirmas yra stiprus kaip meilė, antras – kartus it gyvenimas, o trečias – saldus kaip pati mirtis“, - sako jie.
Arbatos gėrimas kilimais nusagstytose palapinėse nėra skirtas vien troškuliui malšinti. Juo čia yra mezgamos draugystės, tvarkomi verslo reikalai. Taigi su puodeliu rankose atsipūskite po Mauritanijos datulėmis Terdžit oazėje arba ieškote tradicinių arbatdarių smėlio jūroje Gate (Libija), - rekomenduoja „The Lonely Planet“. Tiesa, prieš tai neužmirškite įsitikinti, kad arbatos gėrimo ceremonijai palikote užtektinai laiko.
6. Udžis, Japonija
Senovinis šventyklomis nusėtas Udžis – pati tikriausia Japonijos arbatos sostinė. Žalioji arbata čia geriama visur. Tam, kad deramai suprastumėte jos reikšmę, ekspertai pataria sudalyvauti tradicinėje „chanoyu“ ceremonijoje. Mažame, tatamiu (japoniška grindų danga – „Balsas.lt“) dengtame kambarėlyje tradicinėje arbatinėje kimono vilkinčios japonės arbatą jums patieks su „išstudijuotu formalumu“. „Chanoyu“ rituale delikatus gėrimo pilimas į dailų puodelį ir perdėta pagarba arbatai iš geriančiojo pusės – yra du dalykai svarbesni už pačią žaliąją arbatą.
Japonė atlieka tradicinę arbatos gėrimo ceremoniją
7. Inkų keliai, Peru
Esate daugiau nei keturių šimtų metrų aukštyje ir įspūdingų viršukalnių apsuptyje gaudote kvapą. Iki inkų pasididžiavimo Maču Pikču – dar toli.Viskas, ko reikia – koka arbata. Ši Anduose verdama arbata skonio konkurso tikrai nelaimi, tačiau plikyti tikrojo kokainmedžio lapai, iš ko arbata ir pagaminta, padeda kūnui geriau įsisavinti deguonį.
Koka arbata
8. Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos
1773 m. įtūžusi minia Bostone apsupo tris britų laivus ir už borto pasiuntė visą vertingą krovinį – 24 mln. arbatos puodelių. Šiuo metu vienoje iš gatvių sandūrų galima rasti specialią peštynėms skirtą lentą. O arbatos rekomenduojama atsigerti senajame „Old South Meeting House“ arba Mingso turguje – kinų turgavietėje galima įsigyti šimtus arbatos rūšių, gydančių nuo visokiausių ligų.
9. Dardžilingas, Indija
Dardžilingas – Indijos šiaurės rytų miestas, įsikūręs Himalajų papėdėje, tarp Nepalo ir Butano. Čia gaminama viena brangiausių ir labiausiai gurmanų vertinamų „Darjeeling“ arbatos rūšis. Ji išsiskiria švelniu muskato skoniu ir puikiu aromatu. Geriausias metas apsilankyti – nuo balandžio iki lapkričio, kuomet arbata yra skinama. Tuomet, rodosi, visas miestas paskęsta žaliuose jos lapuose. Akis į akį su arbatos kultūra supažindins specialiai šio gėrimo mylėtojams organizuojami turai po plantacijas.
Arbatos skynėja Dardžilinge
10. Kalnų regionas, Šri Lanka
Važiuodami po centrinės Šri Lankos aukštumas, išsivysite nesibaigiančią žalumą su kur ne kur įsiterpiančiomis sariu dėvinčiomis arbatos skynėjomis. Šri Lankoje arbatos plantacijos puoselėjamos nuo XIX a. pabaigos, o šiuo metu turistai yra viliojami dar ir prabangiais golfo kortais ar dviračių trasomis.
Darbuotoja Šri Lankos arbatos plantacijoje