Jei manęs paklaustų, kas labiausiai erzina vyriškoje lytyje, net nedvejodama atsakyčiau, kad beveik viskas, ką jie daro ir kaip elgiasi, kai įsivaizduoja esą „savoje chebroje„ arba tikisi, kad niekas jų nemato.
Garsus raugėjimas, oro gadinimas, tarpdančių krapštimas nagais, neretai pleiskanų nupurtimas ant megztinio, nešvarios panagės arba paprasčiausias tualeto dangčio nenuleidimas, o gal koks nors kitas menkniekis, kuris jiems visiškai nerūpi, bet mane, ir net neabejoju, kad ir kitas moteris – varo iš proto.
Daugeliui atrodo, kad vyrai yra didesni niekšeliai negu moterys, kurios neretai įdeda visas įmanomas pastangas, kad sukurtų kuo šiltesnius, nuoširdesnius, aistringesnius ir artimesnius santykius, nelaukdamos tokio paties atsako iš vyrų. Vienareikšmiškai, nėra nei vienos poros, nei vienų dviejų žmonių tarpusavio santykių, kuriuose moteriškos giminės atstovė nebūtų pajudinusi nei pirštelio, o vyriškasis pradas savo išrinktajai atsiduotų visu savo kūnu, protu, jausmais ir siela. Tačiau kiekviena moteris turi žinoti, kaip elgtis ir kokia būti, kad kurtų, o ne griautų tarpusavio santykius.
Kokia moterimi būti ir NEBŪTI?
