„Mes visą laiką labai norėjome gamtos. Mūsų šeimos savo kaimus prarado, tad mes ilgus metus ieškojome sodybos, nes nuvažiuoti prie ežero pailsėti būdavo labai sunku – viskas užtverta tvoromis. Kai radome kelias mums patinkančias sodybas, ėmėme mąstyti, kas ten bus, kai mes išvažiuosime – ar sodybų neapvogs. Nutarėme, kad per sudėtinga pirkti sodybą ten nepagyvenus. Tuomet ėmėme ieškoti gamtoje gyvenančių bendruomenių“, – tv3.lt pasakoja Titas.
Laimės nerandatys darboholikai
Pora sako, kad iki išvykstant į kaimą, jie abu buvo darboholikai: Eglė – interjero ir grafikos dizainerė, Titas – didelėje kompanijoje dirbantis pardavėjas.
„Dirbau sau, laiko neskaičiavau, dirbau per naktis. Norėjau būti geriausia, siekiau kažko, kol galiausiai supratau, kad tam nėra nei jėgų, nei sveikatos ir išvis nebeaišku pasidarė, kam viso to reikia. Atsidūrėme ant tos ribos, kai beprasmybė visiškai užgožė mūsų gyvenimą ir sveikatą – turėjau kelias išvaržas, nuolatinę migreną, gastritą – visi psichosomatiniai sutrikimai, – pasakojo Eglė. – Buvome tuo metu tokie miegantys, bet jautėme, kad širdis sakė, kad yra visiškai ne taip. Gyvenome kažkieno įdiegtą sisteminį gyvenimą.“
Tad tuomet pora pasivažinėjo po Lietuvoje gyvenančias bendruomenes, ieškodami sau tinkamos. Jie suprato, kad tik nusipirkus sodybą, tuštuma viduje liks, todėl jie ir norėjo burtis su bendraminčiais.
„Strazdų kaime sutikome tokią moterį, kuri turėjo 12-os metų bandymo rasti bendrumą tarp žmonių patirtį ir ji pasiūlė „čia ir dabar“ kraustytis pas ją – tiksliau, į atskirą mažytį namuką šalia jos ir kurti bendruomenę, bandant surasti, ko žmogui reikia, kad jis būtų laimingas. Tai mums pasirodė tobulas variantas“, – kalbėjo Eglė.
Tuo metu Titas buvo pasiėmęs atostogų, o sulaukęs tokio pasiūlymo likti, jis greitai apsisprendė viską mesti – parašė pareiškimą, kad po atostogų nebegrįš į darbą. Eglė taip pat nutraukė savo įsipareigojimus, buvo nutraukta ir jų buto nuoma Vilniuje. Pora iš tikro viską padarė „čia ir dabar“ ir taip prieš penkerius metus jie atsidūrė Strazduose.
Nesaugumas ir nulis komforto
Namelyje, kuriame pirmuosius metus Strazduose apsistojo pora, nebuvo nei elektros, nei vandens – nieko. Jie atvyko ten rudenį, tai darėsi jau šalta.
„Miegodavome su megztiniais, nes namie temperatūra nukrisdavo iki 10 laipsnių. Būdavo momentų, kai atsikeli ir galvoji: kas mus išvarė, ką mes čia veikiame? Atgal grįžti nesinori, bet kur toliau?“ – dalinosi įspūdžiais pora.
Eglė ir Titas sako, kad, nors pinigų buvo ir susitaupę, tačiau nesaugumas dėl ateities taip pat pakirbėdavo, dėl to jie netgi kurį laiką dar buvo apsiėmę padirbėti su projektais ir važinėdavo į Vilnių. Vėliau projektai nukrito, pora viduje rimo.
„Mūsų rutina būdavo, pirmiausia, pasirūpinti savo buitimi – malkomis, vandeniu ir t.t. Tada skaitėme labai daug knygų – religinių, sektantinių, filosofinių – to, kas kalba apie žmogaus būtį, esmę ir prasmę, kad suprastume, ko mūsų visuomenėje trūksta. Su ta moterimi, kuri mus priėmė, žiūrėdavome filmus, ilgai filosofuodavome. Pas mus atvažiuodavo žmonės, kuriems taip pat tos temos buvo artimos, su jais bendraudavome. Taip pat, kas labai svarbu – leidome sau išsimiegoti ir išsiilsėti. Poilsis yra tai, ko žmogui šiuolaikinėje visuomenėje tikrai trūksta. Tad mes leidome sau tikrai išsimiegoti ir išsiilsėti be sąžinės graužaties – tai buvo labai gera“, – kalbėjo Eglė.
Nusipirko namelį ir pasisėjo kanapių
Po metų pora nutarė nusipirkti savo namelį – kaip tik atsirado visiškai netoliese, tiesiog šalia tos vietos, kur jie jau gyveno. Tuomet jį ėmė po truputį įsirenginėti – čia yra vandentiekis, elektra (tiesa, elektrą jie gauna iš saulės kolektoriaus), o šildomas jis krosnimi. Pora sako – labai gera neturėti jokių sąskaitų.
„Mes augame kartu su šituo namu – čia dar trūksta dušo ir tualeto, bet įsirengsime. Saulės kolektorius mums niekada finansiškai neatsipirks, bet emociškai jau atsipirko“, – kalbėjo Eglė.
Pagrindinė veikla, iš kurios dabar pora ir gyvena – tai yra kanapės, iš kurių jiedu spaudžia aliejų.
„Šalia mūsų žemės ūkininkai išsinuomojo sklypą ir ėmė jį purkšti chemikalais, ko mes visai nenorėjome. Ėmėme jiems siūlyti vietoj to auginti kanapes, bet jie nenorėjo. Tada mes nutarėme rodyti tą pavyzdį ir patys prieš metus pasisėjome kanapių. Sugalvojome, kad galime pabandyti išsispausti iš jų aliejų – bent sau. Išsispaudėme, patiko, paskui ir žmonės pradėjo užsakinėti, tada sugalvojome pabandyti paprekiauti juo mugėse. Taip ir išsivystė viskas: susikūrėme savo ženklą – Strazdų žaliasis auksas. Kanapės į mūsų gyvenimą atėjo tikrai ne dėl pinigų – viskas kažkaip vyko natūraliai, savaime ir lengvai bei su didžiuliu aplinkinių palaikymų – darydami jokią kitą ankstesnę veiklą nejautėm tiek palaikymo kaip su kanapėmis“, – kalbėjo Eglė.
Žavinga meilės istorija
33-ejų Titas ir 36-erių Eglė kartu jau 16 metų. Jų santykiais ir meile aplinkiniai žavisi ir atvyksta pas juos ieškoti įkvėpimo. Tačiau jų santykiuose buvo visko: po septynių draugystės metų pora buvo ant išsiskyrimo ribos, tačiau nutarė kartu nueiti pas psichoterapeutę, kuri padėjo jiems išgirsti vienas kitą.
„Kai mes su Egle nusprendėme draugauti, mes vienas kitam pažadėjome, kad, kad ir kaip reikalai pakryptų, mes liksime kartu“, – sakė Titas.
„Visoje literatūroje rašoma, kad meilė trunka trejus metus, yra gausybė straipsnių, kad visi vyrai neištikimi – tad man buvo labai liūdna, kai galvojau, kad mes vis tiek turėsime išsiskirti. Labai ilgai dėl to verkiau. Kadangi mes patys saves nebuvome atradę, pirmuosius dešimt metų mes buvome fiziškai kartu, bet ėjome skirtingais keliais. Aš norėjau saugumo, o jam atrodė, kad aš noriu jo laisvę atimti.
Po septynerių metų mes priėjome krizę ir buvome ant skyrybų ribos. Tuomet susiradome tokią kietą psichoterapeutę ir pusvalandį kalbėjo jis, aš klausiau, o pusvalandį aš – ne tai, kad riejomės, o klausėme vienas kito. Tai rekomenduočiau visiems“, – pasakojo Eglė.
Moteris sako, kad ją labai erzindavo, kai Titas išgerdavo alkoholio, na o lankantis pas psichoterapeutę ir paskui vis matant, kad pavartojus daug alkoholio Titui nutinka vis kas nors negero, jis nutarė mesti ir taip alkoholis dingo iš poros gyvenimo. Ir klausytis jie išmoko vienas kito.
„Laimingų santykių paslaptis – tai norėjimas išgirsti, ko kitam reikia, ir suvokimas, kad ne aš čia svarbiausias. Reikia padėti realizuotis šalia esančiam žmogui. Ir toks požiūris turi būti iš abiejų pusių. Jeigu vienas iš poros turi didelį ego ir jis nejaučia, kad jam reikia kažką su savimi daryti, tada nesiseka. Abu turi būti ieškotojai ir saves bei aplinkos stebėtojai“, – kalbėjo Eglė.
„Žmonės meilę laiko susižavėjimu. Kai susižavėjimas baigiasi, ateina realybė ir reikia kažką paasiderinti, čia ima santykiai strigti ir čia daugelis išsiskiria“, – priduria žmonai Titas.
Eglė sako, kad santykiuose svarbu ir nuolankumas – kad ir kaip šis žodis gali žmonėms nepatikti. Santykiuose gera, sako ji, tada, kada tu esi dėl kito.
Vidiniai pokyčiai
Pora sako, kad per šiuos penkerius gyvenimo kaime metus, abu labai pasikeitė: tapo drąsesni, ėmė nebekreipti dėmesio į aplinkinių nuomonę, ėmė geriau girdėti save, savo širdies balsą.
„Prasmė yra gyventi taip, kaip jauti. Imtis veiklų, daryti dalykus ne dėl pinigų, ne dėl „reikia“ ar ką žmonės pasakys, o tiesiog dėl to, kad taip jauti ir kad tai tau yra tiesa“, – dalinosi išmintimi pora.
Idiliškoje meilėje gyvenantys Eglė ir Titas su ramiu džiaugsmu dalinosi savo patirtimi ir sakė, kad kartais žmogui užtenka keletą dienų pabūti gamtoje, kad nurimtų viduje ir viskas galvoje jam susidėliotų į vietas.
