Ruošiantis iškyloms būtina pasirūpinti ne tik maisto atsargomis, bet ir produktams laikyti reikiama įranga: šaltkrepšiu su vėsią temperatūrą palaikančiais šaldymo elementais arba automobiliniu šaldytuvu, greitai gendantiems maisto produktams transportuoti.
Reikėtų turėti ir vienkartinių arba daugkartinio naudojimo stalo indų, gertuvių, termosų, peilių, šakučių, šaukštų ir kt. Išvykų krepšyje turi būti ir rankoms plauti skirtų priemonių, vienkartinių popierinių rankšluosčių, servetėlių, šiukšlių maišų atliekoms surinkti ir pan.
Poilsiui gamtoje geriausia rinktis negreit gendančius, ilgo vartojimo termino kietuosius sūrius, konservuotus ar džiovintus mėsos gaminius, vaisius, riešutus, sausus konditerijos gaminius be kremų ar įdarų. Prie keptos mėsos ar žuvies patiekalų gamtoje puikiai tiks kuo paprastesni ir natūralesni produktai, pavyzdžiui, švieži agurkai, pomidorai, lapinės salotos, svogūnai ar kitos daržovės.
Iškylų metu patariama nevartoti iš anksto namuose paruoštų mišrainių, salotų, įvairių užtepėlių, paštetų ir kitų panašių termiškai apdorotų mėsos, paukštienos gaminių, kurie genda ypač greitai.
Renkantis dešreles iškyloms būtina atkreipti dėmesį į ženklinimo informaciją etiketėse, kur nurodoma dešrelių paskirtis, sudėtis, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminai, atkreipti dėmesį į pakuotės sandarumą. Dešrelės pagal apdorojimo būdą gali būti „virtos“ ir „virtos kepamosios“. Jos gali būti parduodamos valgomame apvalkale arba be odos.
Todėl būtina atkreipti dėmesį, kokia yra gaminio paskirtis. Pavyzdžiui, „Medžiotojų“ dešrelių yra ir kepamųjų, ir skirtų naudoti tik pašildytas (kurių negalima kepti ant žarijų). Be to, žinotina, kad dešrelės, kurias gaminant nebuvo naudoti nitritai, yra ne rausvos, o pilkšvos, baltos, lengvo rūkymo (gelsvos) spalvos.
Tokios dešrelės tinkamos kepti aukštoje temperatūroje. Visuomet geriausia rinktis aukščiausios rūšies gaminį, o skaitant dešrelių sudėtį – atkreipti dėmesį, kokia sudėtinė dalis nurodyta pirmiausia, nes tai reiškia, kad jos yra daugiausia. Taip pat pirkti patariama kuo šviežesnius maisto produktus ir nenaudoti tokių, kurių tinkamumo vartoti terminai besibaigiantys.
Būnant gamtoje reikėtų turėti pakankamai geriamojo vandens atsargų, kad pakaktų maisto gamybai, produktams plauti, rankų higienai užtikrinti. Maisto ruošimui ar gėrimui tinka tik geriamasis vanduo.
Rankos turėtų būti plaunamos su muilu prieš ir po maisto produktų tvarkymo, ypač po žalios mėsos, žuvies. Mėsai, žuviai, salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pjaustyti turėtų būti naudojami atskiri įrankiai ir pjaustymo lentelės, kurias prieš naudojant pakartotinai reikėtų švariai nuplauti.
Kruopščiai nusiplauti rankas vandeniu ir muilu būtina ir prieš valgį, taip pat būtina įsitikinti, kad jas nusiplautų dažnai užsimirštantys vaikai.
Mėsą, paukštieną, žuvį kepant grilyje ar kepsninėje svarbu kontroliuoti visą kepimo procesą, kad kepsniai visiškai iškeptų, bet nesudegtų, neapanglėtų jų kraštai. Kepimo procese praverstų adatinis termometras. Kepsnio viduje temperatūra turėtų būti ne mažesnė kaip 75° C.
Iškylos pietų stalą rekomenduojama apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, vėjo, dulkių ir kiek įmanoma labiau – nuo uodų, musių, vapsvų ar kitų taršos šaltinių. Riziką keliančius maisto produktus patiekus ant stalo reikėtų tuoj pat suvartoti, nes jie negali būti ilgiau laikomi be šalčio. Karštus kepsnius taip pat rekomenduojama suvartoti kaip įmanoma greičiau, o likučius sudėti į uždaromus indus ir laikyti šaltai.
Visas atidarytas maisto pakuotes patariama saugoti, kad prie jų neprieitų vabzdžiai. Iškylai baigiantis, nepamiršti susirinkti maisto likučių, susikaupusias šiukšles išmesti į tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius.