Šiemet rugsėjo 1-oji – sekmadienis, būtent tą dieną alkoholio nebus galimybės parduotuvėje įsigyti apskritai, nors įprastai jis būtų parduodamas nuo 10 iki 15 val. Tačiau pirmadienį, kai dauguma ugdymo įstaigų švęs naujų mokslo metų pradžią, alkoholis bus parduodamas nuo 10 iki 20 val.
Į šias kalendorines spragas politikai jau buvo atkreipę dėmesį, praėjusiais metais Seimas buvo pritaręs siūlymui, kad tai, ar alkoholiniai gėrimai parduodami rugsėjo 1-ąją lemtų savaitės diena. Jei ši diena sutaptų su savaitgaliu, alkoholio buvo siūloma neparduoti artimiausią darbo dieną. Kol kas šis siūlymas nėra priimtas.
Tiesa, nors įstatyme numatytas prekybos alkoholiu ribojimas rugsėjo 1-ąją automatiškai, pagal pasirinktą šventės dieną, į rugsėjo 2-ąją dieną perkeliamas nėra, tačiau visiems prekybininkams palikta teisė pasirinkti, ar jie planuoja apriboti prekybą alkoholiu ir perkeltos šventės metu.
Kaip išplatintame pranešime pažymi Departamentas, šio draudimo, kuris buvo priimtas daugiau nei prieš 18 metų, tikslas – ugdyti sąmoningą visuomenę bei priminti, kad alkoholio vartojimas ir mokslas bei žinios – tarpusavyje nesuderinami dalykai.
Departamentas pastebi, kad nuo draudimo rugsėjo 1-ąją prekiauti alkoholiniais gėrimais įvyko nemažai teigiamų pokyčių, kurie sietini ne tik su verslo socialiai atsakingu požiūriu ir elgesiu, bet ir su didėjančiu gyventojų sąmoningumu ir informuotumu alkoholio vartojimo klausimais.
Naujausio tyrimo duomenys atskleidžia valstybės vaidmens svarbą
Pagal naujausią, 2024 m. gegužės mėn. Departamento užsakymu atliktą reprezentatyvią 18-74 m. Lietuvos gyventojų apklausą*, net septyni iš dešimties (72 proc.) gyventojų sutinka, kad valstybė turi apsaugoti savo gyventojus nuo žalos, susijusios su alkoholio vartojimu, o su tuo nesutinka tik kas penktas (19 proc.) apklaustas gyventojas. Galima pasidžiaugti, kad su tokiu teiginiu labiau sutinka jaunimas iki 30 metų (79 proc.).
Alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų vartojimo situacija
Kaip rodo apklausa, alkoholinių gėrimų vartojimas tarp suaugusių Lietuvos gyventojų yra labiau paplitęs nei juos primenančių nealkoholinių gėrimų (nealkoholinio alaus, sidro, vyno ir pan.).
Kada nors gyvenime alkoholį vartojo 86 proc. gyventojų, o nealkoholiniu gėrimus – 60 proc. gyventojų, bent kartą per 12 pastarųjų mėnesių alkoholį vartojo 79 proc. gyventojų, o nealkoholinius gėrimus – 47 proc. gyventojų, per paskutines 30 dienų atitinkamai 60 proc. ir 33 proc. gyventojų.
Pastebima, kad nealkoholiniai gėrimai populiaresni tarp jaunimo nei kitose amžiaus grupėse. Per paskutines 30 dienų nealkoholinius gėrimus vartojo pusė (49 proc.) 18-29 m. amžiaus gyventojų.
Departamentą džiugina tai, kad nemaža dalis gyventojų norėtų visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. 2024 m. 1 iš 3 kada nors alkoholį vartojusių 18-74 m. gyventojų atsakė, kad bandė ar norėtų pabandyti visiškai atsisakyti alkoholio ir gyventi blaiviai.
