„Buvau geras, bet išdykęs ir su išpuvusiais nuo saldainių dantimis. Su broliu buvome pabėgę iš namų maždaug 4 valandoms, kai tėvai išeiti leido pusvalandžiui. Vėliau diržo gavome abu“, – šypsojosi Martynas Pacevičius.
„Visokių nesąmonių prisigalvodavome, kurių tokiame amžiuje daryti negalima. Pavyzdžiui, laipiodavome po medžius, mėtydavome akmenis, su kuriais esu praskėlęs kitiems galvų“, – pasakojo Marijus Užupis.
„Tėvai man yra sakę, kad būdamas kūdikis laikraščius ne vartydavau, o tiesiog suplėšydavau ir išmėtydavau viską po kambarius“, – prisiminimais dalinosi Karolis Brusokas.