Operatoriai, montuotojai, transliacijų režisieriai ir tie, kurių dėka galite paskaityti karščiausias naujienas apie „Vyčio“ ekipą. Šių žmonių kasdieniniame darbe „Vytyje“ netrūksta tiek smagių nutikimų, tiek stresinių situacijų, kurias tik po kurio laiko galima prisiminti su šypsena.
Režisierius Benas Bauba yra tas žmogus, kuris vienas pirmųjų atskuba į areną prieš rungtynes ir yra atsakingas už transliacijas.
„Jei pernai su komandos nariais būdavome geriausiu atveju pažįstami, tai dabar su daug kuo esame susigyvenę, susibičiuliavę, nejučia tapome draugais ir mačuose ėmiau betarpiškai juos palaikyti“, – pasakoja B.Bauba.
Režisieriui antrina ir operatoriai – Lukas Kulakauskas bei Gabrielius Riauba.
„Su „Vyčiu“ yra smagu. Gydytojas Tadas mus buvo pasikvietęs šašlykų, tad tai – puikus laikas be kamerų“, – sakė L.Kulakauskas.
Visa kūrybinė projekto grupė mato ir tai, ko kartais neišvysta „Vyčio“ sirgaliai. Karščiausias emocijas rūbinėje, konfliktus ar kameromis neužfiksuotus pokštus.
„Jokia paslaptis, kad nemėgstu Mažeikių ir kelionių ten. Kai „Vytis“ žaidė seriją su „Telšiais“ ir ateidavau į rūbinę kabinti kamerų, vyrai vis juokaudavo: na, ar važiuojam dar šią savaitę į Mažeikius? Sakydavau: vyrai, gal nebe“, – juokėsi B.Bauba.
„Yra žmonių, kurie nelabai mėgsta filmuotis, ypač – po pralaimėjimų. Jautriai į juos reaguoja Edvinas Jezukevičius, nors šiaip yra draugiškas ir po pergalės visada patapšnoja per petį. Tuo tarpu Gediminas Maceina ar Sheltonas Jacksonas visada mielai pasirodo prieš kameras“, – atskleidė G.Riauba.
„Būna dalykų, kurių sąmoningai nefilmuojame, nes tai parodyti būtų per daug. Po pralaimėjimų būna ir pykčių, konfliktų rūbinėje, kartais iš emocijų kažkas griežčiau pasako, jog nefilmuotume, nes nukentės kamera. Tokiose situacijose viską supranti ir stengiesi elgtis žmogiški. Tačiau su laiku jau žinome, prie kurių žmonių po nesėkmių geriau neiti“, – pasakojo L.Kulakauskas.
Operatorius G.Riauba taip pat papasakojo, kaip mokė montavimo „Vyčio“ trenerį Virginijų Sirvydį.
„Treneris norėjo ruošti savo komandai rungtynių analizę, tad pasikvietė mane į svečius, jog pamokyčiau, kaip epizodus iškarpyti ir sumontuoti“, – atskleidė G.Riauba.
Dingusi elektra, užlūžęs mikrofono laidas, į eterį besikeikiantys sirgaliai, dingęs internetas ar sugedęs automobilis. Tokių istorijų per du sezonus būta nemažai.
B.Bauba juokiasi, kad jau keikia ilgas keliones, kuriose vis yra linkę nutikti nenumatytų dalykų.
„Į Mažeikius kaskart važiuojame skirtingais keliais ir geriausio vis neatrandame. Jei navigacija rodo, kad tikslą pasieksime per 3 valandas, mes važiuojame penkias.
O vykstant į Mažeikius ar pajūrį vis pasitaikydavo ir nelaimių: kartą reikėjo ieškoti naujos kameros, kelis sykius sugedo automobilis ar sprogo padanga“, – ne visai smagias darbo detales vardino B.Bauba.
Režisierius įvardino ir savo nemėgstamiausią NKL areną: „Šilutėje filmavimo sąlygos būna nekokios, o kartą, kai ir taip sėdėjome susispaudę ir teisėjai priėjo peržiūrėti epizodo, sirgaliai taip mus apspito, jog teisėjai negalėjo prasibrauti, o tuo tarpu patys keikėsi nesustodami.
Taip pat Raseiniuose vos atvykus atrodė, jog su internetu viskas yra puiku, tačiau susirinkus žmonėms jis tiesiog dingo.“
Nors internetinėms transliacijoms technika kartais pakiša koją, tačiau režisierius išskiria vieną to privalumą: „Internetas yra gerai, nes jame galima leisti daugiau nei televizijoje. Anksčiau krepšininkai nerimaudavo dėl kamerų rūbinėje, ten sklindančių keiksmažodžių, bet vis sakydavau jiems: čia – internetas, galime sau leisti viską.“
