Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pasirašė sutartį dėl paskutinio – IV ruožo – įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“.
2020 m. pavasarį, vykdant viešąjį pirkimą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“, kelias buvo suskaidytas į 4 ruožus. Sutartys dėl trijų ruožų pasirašytos dar 2020 m. birželio–liepos mėn.
Dėl nepagrįsto tiekėjo ieškinio, vieno ruožo pirkimo procedūros buvo sustabdytos ir sutarties pasirašymas su rangovu atidėtas, kol vyko teisminis nagrinėjimas. Po to, kai tiek pirmos, tiek antros instancijos teismai konstatavo, kad ieškinys buvo nepagrįstas, Kelių direkcija ir rangovas pasirašė sutartį ir nebeliko jokių kliūčių viso minimo ruožo projektavimui. Paskutinė sutartis su rangovu pasirašyta 2021 m. sausio 5 d.
„Rekonstruotas Via Baltica ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Šiuo metu tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje, kuriame vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų iki 50 proc. sudaro krovininis transportas. Rekonstravus ruožą turėtų nelikti priešpriešinio eismo susidūrimų, bus įrengtos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, jungiamieji keliai. Tikėtina, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų mažėti apie 70 proc.“, – sako Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.
2019 metų pabaigoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus minėto Via Baltica ruožo rekonstravimo specialųjį planą, pradėtos žemės paėmimo procedūros ir projektavimo darbai. Planuojama žemės paėmimo procedūras ir viso apie 40 km ruožo projektavimą baigti 2022 m. Rangos darbų pradžia numatyta 2022 m., o pabaiga – 2025 m. gruodžio mėn. Šio projekto įgyvendinimui gali prireikti apie 300 mln. eurų.
2021 metais planuojama pradėti rengti priešprojektinius sprendinius kitai Via Baltica daliai, t. y. nuo Kauno iki Latvijos sienos (valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys-–Ryga atitinkami ruožai).
Numatyta, kad iki 2030 m. visas Via Baltica kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų pagrindiniam TEN-T kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.
Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pasirašė sutartį dėl paskutinio – IV ruožo – įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“.
2020 m. pavasarį, vykdant viešąjį pirkimą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“, kelias buvo suskaidytas į 4 ruožus. Sutartys dėl trijų ruožų pasirašytos dar 2020 m. birželio–liepos mėn.
Dėl nepagrįsto tiekėjo ieškinio, vieno ruožo pirkimo procedūros buvo sustabdytos ir sutarties pasirašymas su rangovu atidėtas, kol vyko teisminis nagrinėjimas. Po to, kai tiek pirmos, tiek antros instancijos teismai konstatavo, kad ieškinys buvo nepagrįstas, Kelių direkcija ir rangovas pasirašė sutartį ir nebeliko jokių kliūčių viso minimo ruožo projektavimui. Paskutinė sutartis su rangovu pasirašyta 2021 m. sausio 5 d.
„Rekonstruotas Via Baltica ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Šiuo metu tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje, kuriame vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų iki 50 proc. sudaro krovininis transportas. Rekonstravus ruožą turėtų nelikti priešpriešinio eismo susidūrimų, bus įrengtos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, jungiamieji keliai. Tikėtina, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų mažėti apie 70 proc.“, – sako Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.
2019 metų pabaigoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus minėto Via Baltica ruožo rekonstravimo specialųjį planą, pradėtos žemės paėmimo procedūros ir projektavimo darbai. Planuojama žemės paėmimo procedūras ir viso apie 40 km ruožo projektavimą baigti 2022 m. Rangos darbų pradžia numatyta 2022 m., o pabaiga – 2025 m. gruodžio mėn. Šio projekto įgyvendinimui gali prireikti apie 300 mln. eurų.
2021 metais planuojama pradėti rengti priešprojektinius sprendinius kitai Via Baltica daliai, t. y. nuo Kauno iki Latvijos sienos (valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys-–Ryga atitinkami ruožai).
Numatyta, kad iki 2030 m. visas Via Baltica kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų pagrindiniam TEN-T kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.
