Šiais laikais, kai „
Ferrari" pristato naują modelį, kaskart girdime, jog automobilio linijos buvo sukurtos „Pininfarina" dizaino kompanijos meistrų.
Tačiau, jeigu sugrįžtume maždaug 30 - 40 metų atgal, pamatytume, jog „Ferrari" bendradarbiavo ne tik su viena kompanija. Bene glaudžiausia ir įdomiausia „Ferrari" kooperacija buvo su „
Zagato".
Sugrįžkime į 1970 metus, kai „Zagato" kompanija po maždaug 12 metų pertraukos buvo paprašyta sukurti naują „Ferrari". Per tą laiką, kol „Ferrari" dirbo su kitais, „Zagato" pasikeitė ir suklestėjo. Nuo gan mažų dirbtuvių, „Zagato" išaugo į pakankamai didelę gamyklą, kurioje buvo galima surinkti maždaug 10 automobilių per dieną. Po Hugo Dzagato mirties 1968 metais, kompanijos vairą perėmė jo du sūnūs - Elio ir Gianni. Jie ne tik praplėtė gamyklos ribas, bet ir pakelė kompanijos prestižo kartelę iki neregėtų aukštumų.
Du broliai nusprendė, jog reikia kurti ne tik lenktyninius automobilius, bet ir elegantiškus sportinius plieninius žirgus. Taip jau sutapo, jog prie „Zagato" durų stovėjo „Ferrari" kompanijos vadovas ir keli jo draugai. Taip gimė iki šiol ekstremaliai atrodantis „3Z Spider".
Viskas prasidėjo nuo to, jog „Zagato" turėjo sukurti automobilį ant „Ferrari 250 GT SWB" bazės, kuris buvo maždaug dešimties metų senumo. Važiuoklė, variklis ir kiti komponentai buvo panaudoti naujame „3Z Spider" modelyje. Šio modelio ratus suko 3 litrų benzininis agregatas, kuris išvystė 250 arklio galių.
Pirmuosius naujo modelio eskizus pradėjo braižyti Gianni, kuris anksčiau yra dirbęs su „Alfa Romeo" ir „Lancia" markėmis. „Ferrari" norėjo, jog naujasis modelis atspindėtų agresyvumą, sekso troškimą ir eleganciją. Keista kombinacija, tačiau turbūt tik dizaineriai sugebėtų perteikti šias emocijas ant popieriaus lapo.
Po kruopštaus automobilio dizaino kūrimo, realaus dydžio veikiantis modelis buvo pristatytas 1971 metų Turino automobilių parodoje. Tuometiniai automobilių tema rašantys žurnalistai naująjį kabrioletą gyrė dėl savo originalumo, itin lengvo kėbulo ir puikių dinaminių savybių.
Po maždaug vienerių metų, 1972 metais, automobilis buvo išsiųstas į pirmąją „Ferrari" atstovybę Amerikoje. Automobilis vos pasirodęs markės atstovybėje buvo nupirktas Niujorke gyvenančio daktaro.
Tačiau mūsų žiniomis, automobilis buvo parduotas 1979 metais vienam „Ferrari" markės entuziastui, kuris nuo pat 1972 metų persekiojo „Ferrari" ir „Zagato" atstovus dėl galimybės įsigyti „3Z Spider".
Kai automobilis buvo pardavinėjamas „Concours International Motors" renginyje, jis turėjo įtikinti „Zagato" atstovus, jog galėtų jam parduoti automobilį. Po ilgų įtikinėjimų, automobilis buvo parduotas jam už 50,000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Tais laikais ši suma buvo neįtikėtinai didelė.
Anatolijus Arutunoffas. Toks yra šios markės entuziasto vardas ir pavardė, kuris 1979 metais sumokėjo beprotiškai didelę sumą už vienintelį pasaulyje „3Z Spider". Mūsų žiniomis, Anatolijus šį automobilį turi iki šiol.
Šiais laikais, kai „
Ferrari" pristato naują modelį, kaskart girdime, jog automobilio linijos buvo sukurtos „Pininfarina" dizaino kompanijos meistrų.
Tačiau, jeigu sugrįžtume maždaug 30 - 40 metų atgal, pamatytume, jog „Ferrari" bendradarbiavo ne tik su viena kompanija. Bene glaudžiausia ir įdomiausia „Ferrari" kooperacija buvo su „
Zagato".
Sugrįžkime į 1970 metus, kai „Zagato" kompanija po maždaug 12 metų pertraukos buvo paprašyta sukurti naują „Ferrari". Per tą laiką, kol „Ferrari" dirbo su kitais, „Zagato" pasikeitė ir suklestėjo. Nuo gan mažų dirbtuvių, „Zagato" išaugo į pakankamai didelę gamyklą, kurioje buvo galima surinkti maždaug 10 automobilių per dieną. Po Hugo Dzagato mirties 1968 metais, kompanijos vairą perėmė jo du sūnūs - Elio ir Gianni. Jie ne tik praplėtė gamyklos ribas, bet ir pakelė kompanijos prestižo kartelę iki neregėtų aukštumų.
Du broliai nusprendė, jog reikia kurti ne tik lenktyninius automobilius, bet ir elegantiškus sportinius plieninius žirgus. Taip jau sutapo, jog prie „Zagato" durų stovėjo „Ferrari" kompanijos vadovas ir keli jo draugai. Taip gimė iki šiol ekstremaliai atrodantis „3Z Spider".
Viskas prasidėjo nuo to, jog „Zagato" turėjo sukurti automobilį ant „Ferrari 250 GT SWB" bazės, kuris buvo maždaug dešimties metų senumo. Važiuoklė, variklis ir kiti komponentai buvo panaudoti naujame „3Z Spider" modelyje. Šio modelio ratus suko 3 litrų benzininis agregatas, kuris išvystė 250 arklio galių.
Pirmuosius naujo modelio eskizus pradėjo braižyti Gianni, kuris anksčiau yra dirbęs su „Alfa Romeo" ir „Lancia" markėmis. „Ferrari" norėjo, jog naujasis modelis atspindėtų agresyvumą, sekso troškimą ir eleganciją. Keista kombinacija, tačiau turbūt tik dizaineriai sugebėtų perteikti šias emocijas ant popieriaus lapo.
Po kruopštaus automobilio dizaino kūrimo, realaus dydžio veikiantis modelis buvo pristatytas 1971 metų Turino automobilių parodoje. Tuometiniai automobilių tema rašantys žurnalistai naująjį kabrioletą gyrė dėl savo originalumo, itin lengvo kėbulo ir puikių dinaminių savybių.
Po maždaug vienerių metų, 1972 metais, automobilis buvo išsiųstas į pirmąją „Ferrari" atstovybę Amerikoje. Automobilis vos pasirodęs markės atstovybėje buvo nupirktas Niujorke gyvenančio daktaro.
Tačiau mūsų žiniomis, automobilis buvo parduotas 1979 metais vienam „Ferrari" markės entuziastui, kuris nuo pat 1972 metų persekiojo „Ferrari" ir „Zagato" atstovus dėl galimybės įsigyti „3Z Spider".
Kai automobilis buvo pardavinėjamas „Concours International Motors" renginyje, jis turėjo įtikinti „Zagato" atstovus, jog galėtų jam parduoti automobilį. Po ilgų įtikinėjimų, automobilis buvo parduotas jam už 50,000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Tais laikais ši suma buvo neįtikėtinai didelė.
Anatolijus Arutunoffas. Toks yra šios markės entuziasto vardas ir pavardė, kuris 1979 metais sumokėjo beprotiškai didelę sumą už vienintelį pasaulyje „3Z Spider". Mūsų žiniomis, Anatolijus šį automobilį turi iki šiol.
