Pradėjusi atidžiau stebėti įmones, Valstybinė mokesčių inspekcija dar kartą konstatuoja – prabangūs nauji automobiliai, registruojami įmonių vardu, skirti ne tik darbo reikalams tvarkyti. Tą išduoda kelių eismo taisyklių pažeidimai – baudos kartais skiriamos visai ne įmonės darbuotojams, o jų šeimos nariams, ir už keliones savaitgaliais kurortuose.
Mokesčių inspekcija atkerta, kad įmonėms sąžiningai deklaruojant mokesčius, biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų. Verslo atstovai sako, kad tokia griežta kontrolė valstybės biudžeto nepapildys ir automobilius įmonės pradės registruoti Latvijoje ar Estijoje.
Prabangius, naujus, žvilgančius automobilius perkančios ir įmonių vardu registruojančios bendrovės atsidūrė Valstybinės mokesčių inspekcijos taikinyje. Mokesčių inspekcija užsimojo patikrinti 41 tūkstantį įmonių, kurioms priklauso 118 tūkstančių automobilių, ir išsiaiškinti, ar įmonių vadovai ir darbuotojai su mokesčių lengvata pirktų automobilių nenaudoja asmeniniams tikslams ir tokiu būdu išvengia dalies mokesčių.
Tam inspekcija pasitelkė Administracinių nusižengimų registrą, kuris parodė, kad su darbo automobiliais, o ypač savaitgaliais ar švenčių dienomis, keliaujama ne tik darbo reikalų tvarkyti.
„Asmenys, kurie vairuoja tuos automobilius, gauna protokolus už greičio viršijimą, pavyzdžiui. Tuos automobilius netgi vairuoja šeimos nariai arba sutuoktiniai, arba vaikai. Turime atvejį, kad net 53 protokolai yra paskirti už greičio viršijimą, o įmonė ir toliau laikosi pozicijos, kad nenaudoja“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
O štai vienos didžiausių statybos įmonių vadovų Arvydas Avulis sėda į 7 metų senumo elektrinį BMW. Jo vertė šiandien siekia apie 13–14 tūkstančių eurų. Automobilis, kaip ir dar du, registruoti įmonės vardu, ir yra skirti bendrovės vadovams. Kitiems darbuotojams įmonė primoka už naudojimąsi savo automobiliu arba apmoka tikslines keliones.
Tačiau vis vien tokį Valstybinės mokesčių inspekcijos siekį labiau kontroliuoti, kam yra naudojami įmonių automobiliai, Arvydas Avulis vadina absurdišku, nes jam ir pačiam savaitgaliais tenka vykti į objektus. Anot jo, tai tik viešųjų ryšių akcija, kuri pagilins prieštaravimus tarp verslo ir valstybės institucijų ir vargu ar ženkliai papildys šalies biudžetą.
„Gali būti, kad pasitaikys, kad važiuosiu kampanijos automobiliu. Aišku, kad už tą vieną važiavimą per metus prie jūros aš galiu mielai susimokėti. Manau, kad tai bus kokie 4 ar 5 eurai tas mokestis, tik tai būtų gerai, kad būtų aiški tvarka, kaip tą sumokėti ir, aišku, aš manau, kad valstybė kažin ar praturtės nuo to“, – teigia „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Tačiau, pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos departamento direktorės Rasos Virvilienės, įmonėms pripažinus, kad iš dalies automobilius naudoja ir savo poreikiams, valstybės biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų. Tiesa, mokesčių inspekcijai įmonėms išsiuntus draugiškus raginimus sąžiningai deklaruoti mokesčius, tik 15 procentų bendrovių pripažino, kad jų transporto priemonės naudojamos ir saviems poreikiams.
„Matom tendenciją, kad lietuviai, įmonės labai mėgsta įsigyti prabangius automobilius, kurių vertė yra gerokai virš 100 tūkstančių eurų, tai ar tikrai tas, kuris įsigijo automobilį įmonės vardu virš 100 tūkstančių eurų, savo asmeninio automobilio neturi. Ir šeima neturi šeimos vardu registruoto automobilio. Ar tikrai jis negali sumokėti tų kelių šimtų euro mokesčių?“ – kalba ji.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės Eglės Radišauskienės, nustatyti ribą, kada automobiliai naudojami įmonės, o kada asmeniniams tikslams – sunku.
„Susidėliojus visą tvarką, kuri būti aiški, įmonėms būtų aiškiai pasakyta nuo kokių sumų, ką moką darbuotojas, ką moka įmonė, kokį procentą, kas ten ką moka ir tada nebūtų klausimų, bet pasakius a, kad mes dabar gaudome, reikia pasakyti ir b, tai kas mokės: ar įmonė mokės, ar mokės tas vargšas darbuotojas, kuris naudojasi ta mašina“, – aiškina pašnekovė.
Dėl to įmonių automobilius, anot verslo atstovų, bendrovės gali pradėti registruoti Latvijoje ar Estijoje.
„Vienoki kriterijai yra taikomi reprezentacinėms mašinoms, kitokie kitokiems automobiliams, tai reikėtų pasižiūrėti, ką mes ir sakėm. Tai kokios yra praktikos. Kiek žinau, Latvijoje vėl gi jie moka dalį mokesčių, nemoka visų, ten PVM‘o ar kažko tai. Tiesiog pasakyti, kaip tai atrodys, bet yra, na pasižiūrėkit daugelis įmonių turi tų mašinų, kurios yra registruotos, deja, bet kitur“, – sako E. Radišauskienė.
Bendrovės, užregistravusios automobilius įmonių vardu, po pokalbių su Valstybine mokesčių inspekcija ir faktų pateikimo, kad automobiliai buvo naudojami ne tik darbo kelionėms, per keletą mėnesių deklaravo virš milijono eurų mokesčių. Mokesčių inspekcija tiki, kad geranoriškai susizgribs ir kitos įmonės. Kitaip joms gresia mokestiniai patikrinimai, po kurių mokesčius leidžiama paskaičiuoti už visą senaties laikotarpį ir dar paskirti baudą nuo 10 iki 50 procentų nuo įmonės mokėtinos mokesčių sumos.
Pradėjusi atidžiau stebėti įmones, Valstybinė mokesčių inspekcija dar kartą konstatuoja – prabangūs nauji automobiliai, registruojami įmonių vardu, skirti ne tik darbo reikalams tvarkyti. Tą išduoda kelių eismo taisyklių pažeidimai – baudos kartais skiriamos visai ne įmonės darbuotojams, o jų šeimos nariams, ir už keliones savaitgaliais kurortuose.
Mokesčių inspekcija atkerta, kad įmonėms sąžiningai deklaruojant mokesčius, biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų. Verslo atstovai sako, kad tokia griežta kontrolė valstybės biudžeto nepapildys ir automobilius įmonės pradės registruoti Latvijoje ar Estijoje.
Prabangius, naujus, žvilgančius automobilius perkančios ir įmonių vardu registruojančios bendrovės atsidūrė Valstybinės mokesčių inspekcijos taikinyje. Mokesčių inspekcija užsimojo patikrinti 41 tūkstantį įmonių, kurioms priklauso 118 tūkstančių automobilių, ir išsiaiškinti, ar įmonių vadovai ir darbuotojai su mokesčių lengvata pirktų automobilių nenaudoja asmeniniams tikslams ir tokiu būdu išvengia dalies mokesčių.
Tam inspekcija pasitelkė Administracinių nusižengimų registrą, kuris parodė, kad su darbo automobiliais, o ypač savaitgaliais ar švenčių dienomis, keliaujama ne tik darbo reikalų tvarkyti.
„Asmenys, kurie vairuoja tuos automobilius, gauna protokolus už greičio viršijimą, pavyzdžiui. Tuos automobilius netgi vairuoja šeimos nariai arba sutuoktiniai, arba vaikai. Turime atvejį, kad net 53 protokolai yra paskirti už greičio viršijimą, o įmonė ir toliau laikosi pozicijos, kad nenaudoja“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
O štai vienos didžiausių statybos įmonių vadovų Arvydas Avulis sėda į 7 metų senumo elektrinį BMW. Jo vertė šiandien siekia apie 13–14 tūkstančių eurų. Automobilis, kaip ir dar du, registruoti įmonės vardu, ir yra skirti bendrovės vadovams. Kitiems darbuotojams įmonė primoka už naudojimąsi savo automobiliu arba apmoka tikslines keliones.
Tačiau vis vien tokį Valstybinės mokesčių inspekcijos siekį labiau kontroliuoti, kam yra naudojami įmonių automobiliai, Arvydas Avulis vadina absurdišku, nes jam ir pačiam savaitgaliais tenka vykti į objektus. Anot jo, tai tik viešųjų ryšių akcija, kuri pagilins prieštaravimus tarp verslo ir valstybės institucijų ir vargu ar ženkliai papildys šalies biudžetą.
„Gali būti, kad pasitaikys, kad važiuosiu kampanijos automobiliu. Aišku, kad už tą vieną važiavimą per metus prie jūros aš galiu mielai susimokėti. Manau, kad tai bus kokie 4 ar 5 eurai tas mokestis, tik tai būtų gerai, kad būtų aiški tvarka, kaip tą sumokėti ir, aišku, aš manau, kad valstybė kažin ar praturtės nuo to“, – teigia „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Tačiau, pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos departamento direktorės Rasos Virvilienės, įmonėms pripažinus, kad iš dalies automobilius naudoja ir savo poreikiams, valstybės biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų. Tiesa, mokesčių inspekcijai įmonėms išsiuntus draugiškus raginimus sąžiningai deklaruoti mokesčius, tik 15 procentų bendrovių pripažino, kad jų transporto priemonės naudojamos ir saviems poreikiams.
„Matom tendenciją, kad lietuviai, įmonės labai mėgsta įsigyti prabangius automobilius, kurių vertė yra gerokai virš 100 tūkstančių eurų, tai ar tikrai tas, kuris įsigijo automobilį įmonės vardu virš 100 tūkstančių eurų, savo asmeninio automobilio neturi. Ir šeima neturi šeimos vardu registruoto automobilio. Ar tikrai jis negali sumokėti tų kelių šimtų euro mokesčių?“ – kalba ji.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės Eglės Radišauskienės, nustatyti ribą, kada automobiliai naudojami įmonės, o kada asmeniniams tikslams – sunku.
„Susidėliojus visą tvarką, kuri būti aiški, įmonėms būtų aiškiai pasakyta nuo kokių sumų, ką moką darbuotojas, ką moka įmonė, kokį procentą, kas ten ką moka ir tada nebūtų klausimų, bet pasakius a, kad mes dabar gaudome, reikia pasakyti ir b, tai kas mokės: ar įmonė mokės, ar mokės tas vargšas darbuotojas, kuris naudojasi ta mašina“, – aiškina pašnekovė.
Dėl to įmonių automobilius, anot verslo atstovų, bendrovės gali pradėti registruoti Latvijoje ar Estijoje.
„Vienoki kriterijai yra taikomi reprezentacinėms mašinoms, kitokie kitokiems automobiliams, tai reikėtų pasižiūrėti, ką mes ir sakėm. Tai kokios yra praktikos. Kiek žinau, Latvijoje vėl gi jie moka dalį mokesčių, nemoka visų, ten PVM‘o ar kažko tai. Tiesiog pasakyti, kaip tai atrodys, bet yra, na pasižiūrėkit daugelis įmonių turi tų mašinų, kurios yra registruotos, deja, bet kitur“, – sako E. Radišauskienė.
Bendrovės, užregistravusios automobilius įmonių vardu, po pokalbių su Valstybine mokesčių inspekcija ir faktų pateikimo, kad automobiliai buvo naudojami ne tik darbo kelionėms, per keletą mėnesių deklaravo virš milijono eurų mokesčių. Mokesčių inspekcija tiki, kad geranoriškai susizgribs ir kitos įmonės. Kitaip joms gresia mokestiniai patikrinimai, po kurių mokesčius leidžiama paskaičiuoti už visą senaties laikotarpį ir dar paskirti baudą nuo 10 iki 50 procentų nuo įmonės mokėtinos mokesčių sumos.
