Europos Parlamentas patvirtino naują direktyvą, skirtą sustiprinti kelių eismo taisyklių laikymąsi tarpvalstybiniu mastu. Iki šiol skirtingų šalių institucijos ne visuomet žinodavo kaip elgtis tam tikrose situacijose, todėl šis sprendimas ir žingsnis žymi svarbią pažangą sprendžiant iki šiol egzistavusias spragas baudų išieškojimo sistemoje.
Tikimasi, kad naujos taisyklės padės supaprastinti ir paspartinti baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus išieškojimą tarpvalstybiniu mastu. Be to, ši iniciatyva užtikrins, kad daugiau nei 40 proc. pažeidėjų, kurie šiuo metu lieka nenubausti, sulauktų atsakomybės.
Bendradarbiaus tarpusavyje
Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininko Vytauto Grašio teigimu, iki šiol užsienyje registruotų transporto priemonių vairuotojų atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus Lietuvoje buvo sprendžiama pagal ES direktyvą 2015/413.
Ji įpareigojo ES valstybes nares keistis duomenimis apie kitoje šalyje registruotų transporto priemonių savininkus, todėl, jei pažeidimas buvo užfiksuotas be vairuotojo dalyvavimo, procesiniai dokumentai (protokolai, nutarimai) buvo siunčiami tiesiai transporto priemonės savininkui. Baudų išieškojimą vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija ir antstoliai.
Tačiau pagal naujas ES direktyvos nuostatas, valstybės narės privalės greičiau reaguoti į kitų šalių prašymus – atsakymus apie pažeidėjus pateikti ne vėliau kaip per du mėnesius.
Tam bus sukurtas skaitmeninis registras, suteiksiantis pareigūnams galimybę operatyviai gauti duomenis apie transporto priemones visoje ES. Tai ne tik palengvins baudų išieškojimą, bet ir sumažins atvejus, kai užsienio šalių vairuotojai pažeidžia taisykles išvengdami atsakomybės.
Kartu su skaitmeniniu registru planuojama įdiegti informacinį portalą, kuriame vairuotojai galės susipažinti su kelių eismo taisyklėmis, baudų dydžiais bei apeliacijos tvarka kiekvienoje ES šalyje.
Direktyva aprėps ne tik dažniausiai fiksuojamus pažeidimus – greičio viršijimą ar vairavimą apsvaigus, bet ir nesaugaus atstumo nesilaikymą, pavojingą lenkimą, taisyklių nepaisymą geležinkelio pervažose bei eismo įvykio vietos palikimą.
Nusižengusių Lietuvoje netrūksta
Per 2024 metus Lietuvoje užregistruota daugiau nei 1,2 mln. administracinių nusižengimų, iš kurių per 110 tūkst. padarė užsienio valstybių vairuotojai. Kaip teigia Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys, didžiausia jų dalis – Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o absoliuti lyderė tarp jų išlieka ta pati problema: greičio viršijimas.
„Dažniausiai užsienyje registruotų transporto priemonių vairuotojai Lietuvoje nepaiso greičio apribojimų. 2024 metais užfiksuota 37 384 tokie atvejai – tai sudaro didžiausią užsienio vairuotojų nusižengimų dalį“, – sako V. Grašys.
Policijos atstovo teigimu, naujoji ES direktyva suteiks daugiau galimybių užtikrinti, kad pažeidėjai būtų operatyviai identifikuojami ir traukiami atsakomybėn: „Nors direktyva nekeičia automatinės duomenų gavimo tvarkos, ji išplečia pažeidimų sąrašą, kuriems galios tarpvalstybiniai duomenų mainai. Be to, sustiprintas ES šalių bendradarbiavimas padės efektyviau spręsti užsienio vairuotojų atsakomybės klausimus“, – teigia V. Grašys.
Į pareigūnų radarą dažniausiai patenka kaimynai
Policijos duomenimis, daugiausia pažeidimų padaro transporto priemonės, registruotos kaimyninėse šalyse – Lenkijoje ir Latvijoje. Vis dėlto nemažai nusižengimų užfiksuojama ir automobiliams iš Vokietijos, Prancūzijos bei Suomijos. Tokia statistika nestebina, nes šių šalių vairuotojai sudaro reikšmingą dalį visų Lietuvoje važinėjančių užsienio transporto priemonių.
Tačiau net jeigu užsienio šalių gyventojai patenka į policijos pareigūnų akiratį, kai kuriems užsienio vairuotojams kyla klausimų dėl jiems skirtų baudų pagrįstumo, todėl jie kreipiasi dėl sprendimų peržiūrėjimo.
Policijos teigimu, tokiais atvejais skundų nagrinėjimo tvarka nesiskiria nuo taikomos Lietuvos piliečiams – viskas vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad vairuotojai gali pateikti skundą ir gauti oficialų atsakymą, kuriame išaiškinamas pažeidimas ir sprendimo teisėtumas.
