„Bizzarrini" vardą turėtų žinoti tikrai retas žmogus. Šalyje, kurioje dominuoja „Ferrari", „Lamborghini" ir „Maserati", Giotto Bizzarrini sukurtas produktas buvo užmirštas.
Dar prieš sukurdamas savo pirmąjį automobilį, Giotto Bizzarrini dirbo „Ferrari" ir „Lamborghini" kompanijose. Jis dirbdavo šių kompanijų lenktynių komandų departamente. Nusprendęs, jog reikia įkurti savo lenktynių komandą, Giotto Bizzarrini vienintelis tikslas buvo sutriuškinti savo buvusius darbdavius.
Tačiau prieš įkurdamas lenktynių komandą, Giotto suprato, jog norint užsidirbti duonos kepalui, kompanija privalėjo sukurti automobilius, kuriuos būtų galima įsigyti paprastiems žmonėms. Taip gimė „5300 GT" modelis, kuris turėjo dvi versijas : „Corsa" ir „Strada".
Apskritai, peržiūrėjus daugybę dokumentų ir istorijų, atrodo, jog „5300 GT" buvo neįtikėtinai komplikuotas vaisius, kurį kūrė Bizzarrini, Giugiaro ir Renzo Rivolta. Ši trijulė kartu dirbo kurdami „Iso Rivolta 300" automobilį, kuris turėjo aštuonių cilindrų motorą iš „Chevrolet Corvette". Kadangi „Iso" turėjo geresnį pagrindą negu Bizzarrini, jis ne vieną mėnesį įkalbinėjo Rivolta, jog finansuotų Giotto Bizzarrini projektą.
Po ilgų diskusijų, 1963 metais Rivolta pagaliau sutiko padėti sukurti sportiškesnę „Iso Rivolta" versiją. Rezultatas gavosi, jog Bizzarrini visiems išdidžiai pristatė „5300 GT" modelį.
Nors naujasis „Bizzarrini" markės modelis atrodė visiškai kitaip negu „Iso Rivolta", tačiau abudu modeliai turėjo daug bendro. Jie turėjo tą patį variklį ir važiuoklę.
Pašlijus santykiams tarp „Bizzarrini" ir „Iso" kompanijų, Giotto iniciatyvą ėmė į savo rankas. Pradėjo siūlyti dvi „5300 GT" versijas, sumontavo nepriklausomą pakabą ir „De Dion" dizaino galinę ašį. Variklis išliko tas pats. Aštuonių cilindrų agregatas atvykęs iš Amerikos suteikdavo neįtikėtinas technines charakteristikas.
Bene didžiausi šio motoro privalumai buvo, jog jį pigu įsigyti, lengva remontuoti ir modifikuoti. Po gan nesunkių modifikacijų šis motoras išvystydavo 365 arklio galias, o tai leido „5300" modeliui nepaleisti iš akiračio „Ferrari 275 GTB".
Naudodamas patirtį, kurią įgijo „Ferrari" kompanijoje, „Bizzarrini" produktas buvo arti tobulybės. Vienintelis trukumas, kurį turėjo „5300" modelis - didelis variklis reikalavo daugybės vietos, todėl turėjo kentėti interjero erdvė. Kadangi variklis buvo labai arti, pasiekęs darbinę temperatūrą automobilio viduje užkurdavo tikrą pirtį.
Automobilis buvo gaminamas iki pat 1968 metų. „Bizzarrini" pardavė vos 115 šių modelių iš kurių išliko vos 82 vienetai. Tokia maža automobilio paklausa privertė Giotto uždaryti gamyklą 1972 metais. Po kelių mėnesių jis grįžo ten, kur viską ir pradėjo - „Ferrari". Šiuo metu jis dėsto Romos universitete.
„Bizzarrini" vardą turėtų žinoti tikrai retas žmogus. Šalyje, kurioje dominuoja „Ferrari", „Lamborghini" ir „Maserati", Giotto Bizzarrini sukurtas produktas buvo užmirštas.
Dar prieš sukurdamas savo pirmąjį automobilį, Giotto Bizzarrini dirbo „Ferrari" ir „Lamborghini" kompanijose. Jis dirbdavo šių kompanijų lenktynių komandų departamente. Nusprendęs, jog reikia įkurti savo lenktynių komandą, Giotto Bizzarrini vienintelis tikslas buvo sutriuškinti savo buvusius darbdavius.
Tačiau prieš įkurdamas lenktynių komandą, Giotto suprato, jog norint užsidirbti duonos kepalui, kompanija privalėjo sukurti automobilius, kuriuos būtų galima įsigyti paprastiems žmonėms. Taip gimė „5300 GT" modelis, kuris turėjo dvi versijas : „Corsa" ir „Strada".
Apskritai, peržiūrėjus daugybę dokumentų ir istorijų, atrodo, jog „5300 GT" buvo neįtikėtinai komplikuotas vaisius, kurį kūrė Bizzarrini, Giugiaro ir Renzo Rivolta. Ši trijulė kartu dirbo kurdami „Iso Rivolta 300" automobilį, kuris turėjo aštuonių cilindrų motorą iš „Chevrolet Corvette". Kadangi „Iso" turėjo geresnį pagrindą negu Bizzarrini, jis ne vieną mėnesį įkalbinėjo Rivolta, jog finansuotų Giotto Bizzarrini projektą.
Po ilgų diskusijų, 1963 metais Rivolta pagaliau sutiko padėti sukurti sportiškesnę „Iso Rivolta" versiją. Rezultatas gavosi, jog Bizzarrini visiems išdidžiai pristatė „5300 GT" modelį.
Nors naujasis „Bizzarrini" markės modelis atrodė visiškai kitaip negu „Iso Rivolta", tačiau abudu modeliai turėjo daug bendro. Jie turėjo tą patį variklį ir važiuoklę.
Pašlijus santykiams tarp „Bizzarrini" ir „Iso" kompanijų, Giotto iniciatyvą ėmė į savo rankas. Pradėjo siūlyti dvi „5300 GT" versijas, sumontavo nepriklausomą pakabą ir „De Dion" dizaino galinę ašį. Variklis išliko tas pats. Aštuonių cilindrų agregatas atvykęs iš Amerikos suteikdavo neįtikėtinas technines charakteristikas.
Bene didžiausi šio motoro privalumai buvo, jog jį pigu įsigyti, lengva remontuoti ir modifikuoti. Po gan nesunkių modifikacijų šis motoras išvystydavo 365 arklio galias, o tai leido „5300" modeliui nepaleisti iš akiračio „Ferrari 275 GTB".
Naudodamas patirtį, kurią įgijo „Ferrari" kompanijoje, „Bizzarrini" produktas buvo arti tobulybės. Vienintelis trukumas, kurį turėjo „5300" modelis - didelis variklis reikalavo daugybės vietos, todėl turėjo kentėti interjero erdvė. Kadangi variklis buvo labai arti, pasiekęs darbinę temperatūrą automobilio viduje užkurdavo tikrą pirtį.
Automobilis buvo gaminamas iki pat 1968 metų. „Bizzarrini" pardavė vos 115 šių modelių iš kurių išliko vos 82 vienetai. Tokia maža automobilio paklausa privertė Giotto uždaryti gamyklą 1972 metais. Po kelių mėnesių jis grįžo ten, kur viską ir pradėjo - „Ferrari". Šiuo metu jis dėsto Romos universitete.
