„Esame užfiksavę atvejų, kai tas pats vairuotojas į identišką įvykį toje pačioje miesto vietoje pateko daugiau kaip penkiolika kartų. Akivaizdu, kad tokiais atvejais veikiama pagal iš anksto gerai apgalvotą schemą, puikiai išmanomos kelių eismo taisyklės ir naudojamasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Išprovokavus avariją, siekiama įrodyti kuo didesnę žalą“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, net įvykus nedideliam susidūrimui bandoma įrodyti, kad automobiliui padaryta žala sudaro apie tūkstantį eurų, draudimo išmoką tokie klientai pageidauja gauti grynaisiais pinigais, ją gavę automobilio dažniausiai net nesuremontuoja, o toliau naudoja sukčiavimo schemose. „Lietuvos draudimo“ atstovė atskleidžia tris labiausiai paplitusias tyčinių avarijų vietas ir situacijas.
Žiedinės sankryžos
Tai pagrindinė tyčinių avarijų sukėlėjų veikimo vieta didmiesčiuose. Dėl intensyvaus eismo srauto, prastesnio matomumo ir sudėtingo manevravimo didesnės žiedinės sankryžos yra palanki vieta sukelti nedidelius eismo įvykius. Kaip pastebi V. Katilienė, tyčinių avarijų sukėlėjai žiedinėse sankryžose dažniausia atsitrenkia į kito automobilio šoną, kai šis bando rikiuotis į išorinę juostą ar išvažiuoti iš sankryžos pasirinkęs netinkamą juostą.
„Norint išvengti eismo įvykių žiedinėse eismo sankryžose, vairuotojams reikėtų laikytis kelių eismo taisyklių ir susilaikyti nuo skubių manevrų. Be to, kadangi kai kuriose žiedinėse sankryžose galioja specifinis ženklinimas, nepamiršti į tai atsižvelgti prieš įvažiuojant į tokią sankryžą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Staigus stabdymas
Staigus stabdymas nepaliekant laiko iš galo važiuojančio automobilio vairuotojui sureaguoti yra kita klasikinė tyčinės avarijos schema. Kartais šioje schemoje gali dalyvauti ne vienas, o keli automobiliai. Pavyzdžiui, vienas automobilis važiuoja prieš nusižiūrėtą „taikinį“, kitas prisiartina iš šono, kad neleistų atlikti išvengiamojo manevro, o trečiasis staigiai užlenda prieš pirmąjį ir sukuria situaciją, kad visiems automobiliams reiktų staigiai stabdyti. Beje, toks tyčinių avarijų metodas yra paplitęs ir Vakarų šalyse.
„Tokiose situacijose beveik visada kaltu laikomas į automobilio galą atsitrenkęs vairuotojas, nes jis nesilaikė saugaus atstumo. Todėl pagrindinis patarimas – priešais važiuojantį automobilį visada pasilikti pakankamai vietos sustoti. Pastebėjus įtartiną situaciją ar provokuojantį elgesį rekomenduojama sumažinti greitį“, – patarė V. Katilienė.
Manevras ne pagal pirmumo teisę
Šioje situacijoje pasipelnyti iš avarijos siekiantys vairuotojai naudojasi kitų eismo dalyvių naivumu ir apsimeta itin paslaugiais. Tai atvejai, kai vairuotojas nori pasukti į kairę arba išsukti iš šalutinio kelio, tačiau turi praleisti tiesiai arba pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius.
Prie tokio eismo dalyvio priartėjęs galimos avarijos iniciatorius stabteli ir paslaugiai pasiūlo jį praleisti duodamas ženklą šviesomis ar gestais. Kai pirmo automobilio vairuotojas ima atlikti manevrą, kitas automobilis netikėtai pajuda ir sukelia nedidelę avariją. Todėl tokiais atvejais reikėtų įvertinti kito, pagrindine kryptimi važiuojančio eismo dalyvio intencijas ir nepamiršti vadovautis kelių eismo taisyklėmis.
Tyčinių avarijų sukėlėjai taip pat gali dažnai siūlyti „pasigailėti“, susitarti vietoje neiškvietus policijos ar neužpildžius eismo įvykio deklaracijos. Pasak V. Katilienės, tokiu būdu niekuo dėti vairuotojai įveliami į galimai nusikalstamas schemas ir, išaiškėjus įvykio detalėms, jie gali būti įtraukti į teisėsaugos tyrimą bei tapti baudžiamųjų bylų dėl sukčiavimo dalyviais.
