Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
D.Britanijoje įsikūrusi ir daugelį metų gyvavusi sportiškų automobilių kompanija „TVR“, praėjusiame amžiuje išsiskirdavo greitomis, galingomis ir nelabai civilizuotomis valdymo savybėmis. Tačiau kaip ir visos tokio tipo kompanijos, taip ir „TVR“ norėjo sekti įkandin „Porsche“ ir tapti pasaulinio mąsto žaidėju.
Tuometinė „TVR“ vadovybė nusprendė, jog laikas pakeisti markės ir automobilių įvaizdį. Britų kompanija pasamdė naują automobilių eksterjero dizainerį, kuriam buvo pavesta sukurti naujo sportiško automobilio išvaizdą, kuris turėjo tapti tiesioginiu „Porsche 911“ konkurentu. Pirmasis naujo dizainerio darbas buvo 1999 metais pristatytas „Tuscan“.
1999 metais atgimęs „Tuscan“ vardas buvo naudojamas jau trečią kartą. Pirmą kartą šis pavadinimas buvo panaudotas 1967 metais, o antrąjį kartą „Tuscan“ vardas buvo panaudotas aštuntame dešimtmetyje. Tuo tarpu naujasis „Tuscan“ nuo savo pirmtakų skyrėsi ekscentriška, netradicine išvaizda, kuri pasak tuometinio dizainerio turėjo priminti garsųjį „Moby Dick'ą“.
Interjeras sulaukė tokio pat išskirtinio dėmesio kaip ir eksterjeras. Nors interjere buvo galima surasti daugybę įvairių detalių iš „Ford“, „Rover“ ar net „Opel/Vauxhall“ automobilių, tačiau „TVR“ specialistai stengėsi iš sąvartyno paimtas detales užmaskuoti. Ciferblatai, vairo kolonėlė, iš metalo pagaminti mygtukai sukūrė įspūdį, jog sėdite žymiai brangesniame automobilyje negu „Porsche“. Vis dėlto „TVR Tuscan“ negalėjo pasižymėti puikia surinkimo kokybe ar gausia įranga.
Dėka inžinierių sumanumo, automobilio kėbulas ir konstrukcija buvo pagaminta iš itin lengvų medžiagų, kurios neleido automobiliui priaugti viršsvorio. „Tuscan“ svėrė vos 1120 kilogramų, o tai buvo net 230 kilogramų mažiau negu tuometinis „Porsche 911 GT3“. Skersai sumontuotas šešių cilindrų motoras išvystė 360 arklio galių. Automobilis iki 160 km/val. galėdavo įsibėgėti per 9,5 sekundės, be vargo pasiekdavo 290 km/val. maksimalų greitį. Tuomet „Tuscan“ buvo vienas iš aštuonių greičiausių serijinių automobilių.
Kaip ir visi „TVR“, taip ir „Tuscan“ nebuvo tobulas kūrinys. Daugelis jį lygino su mažu vaiku, kuris kelia daug triukšmo, dažnai šlapinasi ir nesupranta ką daro. Toks pat buvo ir „Tuscan“. Triukšmingas, nepatikimas ir mėgstantis gerti benziną.
Per šešeris gyvenimo metus, „Tuscan“ buvo nuolatos atnaujinamas ir tobulinamas. Vėlesni modeliai gavo galingesnį variklį, patobulintą važiuoklę, didesnius stabdžių diskus.
„Tamora“
Be kitų modelių, kurie taip pat buvo sukurti ant „Tuscan“ platformos, mažesnysis „Tamora“ pakeitė „Chimaera“ ir tapo atsvara „Porsche Boxster“ modeliams. Jis buvo 300 mm trumpesnis, 100 mm siauresnis už didesnį „Tuscan“. „Tamora“ buvo aprūpintas 3,6 litro benzininiu agregatu, kuris turėjo maždaug dešimt arklio galių mažiau negu „Tuscan“. „TVR“ kurdami „Tamora“ teigė, jog norėjo sukurti automobilį, kuris būtų patrauklesnis platesniam pirkėjų ratui.
Galutinis rezultatas parodė, jog pigiausias „TVR“ modelis galėjo iki 100 km/val. įsibėgėti per 4,5 sekundės ir buvo greitesnis net už daugelį „911“ modifikacijų.
Daugelis mažąjį „TVR“ modelį kritikavo dėl pasibjaurėtinų interjero medžiagų ir labai skurdžių bazinių įrangų.
„T350C“
Šis pakankamai neįdomiai skambantis automobilis tapo tikru „TVR“ bandomuoju triušiu. Norėdami sutaupyti pinigų, „TVR“ inžinieriai išrengė „Tamora“ kabrioletą, aprengė naujais drabužiais, pakėlė kainą ir pardavinėjo kaip naują modelį. Variklis, važiuoklė, interjeras ir kiti komponentai buvo identiški „Tamora“ kabrioletui.
„Sagaris“
Paskutinysis „TVR“ modelis kaip projektas gimė dar 2003 metais. Pirmoji šio modelio versija buvo pavadinta „T350C“ vardu ir nesiskyrė niekuo nuo savo senesnių brolių. Laikui bėgant, „TVR“ į pagalbą pasikvietė „Noble“ kompanijos įkūrėją Lee Noble. Jis tuo metu buvo žinomas kaip tikras važiuoklių specialistas. „TVR“ vadovybė norėjo, jog naujasis „Sagaris“ taptų tikru sportišku automobilius su puikiomis valdymo savybėmis.
„Sagaris“ vietoj senojo 3,6 litro motoro gavo modernesnį, keturių litrų darbinio tūrio agregatą. Pastarasis motoras buvo montuojamas tik į pačias galingiausias „Tuscan“ versijas. Vos 1078 kilogramus svėręs automobilis turėjo geresnį svorio ir galios santykį negu „Ferrari F430“, „Ford GT“ ar net „Porsche 911 GT2“.
406 arklio galiomis aprūpintas modelis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 3,7 sekundės, iki 160 km/val. įsibėgėdavo per 8,1 sekundės.
Kaip minėjome anksčiau, ilgai tobulintas „Sagaris“ projektas buvo paskutinis modelis, kuris išriedėjo pro „TVR“ gamyklos duris. 2004 metais ilgametis „TVR“ vadovas Peteris Wheeleris kompaniją pardavė jaunam investuotojui iš Rusijos, kuris sugebėjo sportiškų automobilių kompaniją sužlugdyti vos per du metus.
D.Britanijoje įsikūrusi ir daugelį metų gyvavusi sportiškų automobilių kompanija „TVR“, praėjusiame amžiuje išsiskirdavo greitomis, galingomis ir nelabai civilizuotomis valdymo savybėmis. Tačiau kaip ir visos tokio tipo kompanijos, taip ir „TVR“ norėjo sekti įkandin „Porsche“ ir tapti pasaulinio mąsto žaidėju.
Tuometinė „TVR“ vadovybė nusprendė, jog laikas pakeisti markės ir automobilių įvaizdį. Britų kompanija pasamdė naują automobilių eksterjero dizainerį, kuriam buvo pavesta sukurti naujo sportiško automobilio išvaizdą, kuris turėjo tapti tiesioginiu „Porsche 911“ konkurentu. Pirmasis naujo dizainerio darbas buvo 1999 metais pristatytas „Tuscan“.
1999 metais atgimęs „Tuscan“ vardas buvo naudojamas jau trečią kartą. Pirmą kartą šis pavadinimas buvo panaudotas 1967 metais, o antrąjį kartą „Tuscan“ vardas buvo panaudotas aštuntame dešimtmetyje. Tuo tarpu naujasis „Tuscan“ nuo savo pirmtakų skyrėsi ekscentriška, netradicine išvaizda, kuri pasak tuometinio dizainerio turėjo priminti garsųjį „Moby Dick'ą“.
Interjeras sulaukė tokio pat išskirtinio dėmesio kaip ir eksterjeras. Nors interjere buvo galima surasti daugybę įvairių detalių iš „Ford“, „Rover“ ar net „Opel/Vauxhall“ automobilių, tačiau „TVR“ specialistai stengėsi iš sąvartyno paimtas detales užmaskuoti. Ciferblatai, vairo kolonėlė, iš metalo pagaminti mygtukai sukūrė įspūdį, jog sėdite žymiai brangesniame automobilyje negu „Porsche“. Vis dėlto „TVR Tuscan“ negalėjo pasižymėti puikia surinkimo kokybe ar gausia įranga.
Dėka inžinierių sumanumo, automobilio kėbulas ir konstrukcija buvo pagaminta iš itin lengvų medžiagų, kurios neleido automobiliui priaugti viršsvorio. „Tuscan“ svėrė vos 1120 kilogramų, o tai buvo net 230 kilogramų mažiau negu tuometinis „Porsche 911 GT3“. Skersai sumontuotas šešių cilindrų motoras išvystė 360 arklio galių. Automobilis iki 160 km/val. galėdavo įsibėgėti per 9,5 sekundės, be vargo pasiekdavo 290 km/val. maksimalų greitį. Tuomet „Tuscan“ buvo vienas iš aštuonių greičiausių serijinių automobilių.
Kaip ir visi „TVR“, taip ir „Tuscan“ nebuvo tobulas kūrinys. Daugelis jį lygino su mažu vaiku, kuris kelia daug triukšmo, dažnai šlapinasi ir nesupranta ką daro. Toks pat buvo ir „Tuscan“. Triukšmingas, nepatikimas ir mėgstantis gerti benziną.
Per šešeris gyvenimo metus, „Tuscan“ buvo nuolatos atnaujinamas ir tobulinamas. Vėlesni modeliai gavo galingesnį variklį, patobulintą važiuoklę, didesnius stabdžių diskus.
„Tamora“
Be kitų modelių, kurie taip pat buvo sukurti ant „Tuscan“ platformos, mažesnysis „Tamora“ pakeitė „Chimaera“ ir tapo atsvara „Porsche Boxster“ modeliams. Jis buvo 300 mm trumpesnis, 100 mm siauresnis už didesnį „Tuscan“. „Tamora“ buvo aprūpintas 3,6 litro benzininiu agregatu, kuris turėjo maždaug dešimt arklio galių mažiau negu „Tuscan“. „TVR“ kurdami „Tamora“ teigė, jog norėjo sukurti automobilį, kuris būtų patrauklesnis platesniam pirkėjų ratui.
Galutinis rezultatas parodė, jog pigiausias „TVR“ modelis galėjo iki 100 km/val. įsibėgėti per 4,5 sekundės ir buvo greitesnis net už daugelį „911“ modifikacijų.
Daugelis mažąjį „TVR“ modelį kritikavo dėl pasibjaurėtinų interjero medžiagų ir labai skurdžių bazinių įrangų.
„T350C“
Šis pakankamai neįdomiai skambantis automobilis tapo tikru „TVR“ bandomuoju triušiu. Norėdami sutaupyti pinigų, „TVR“ inžinieriai išrengė „Tamora“ kabrioletą, aprengė naujais drabužiais, pakėlė kainą ir pardavinėjo kaip naują modelį. Variklis, važiuoklė, interjeras ir kiti komponentai buvo identiški „Tamora“ kabrioletui.
„Sagaris“
Paskutinysis „TVR“ modelis kaip projektas gimė dar 2003 metais. Pirmoji šio modelio versija buvo pavadinta „T350C“ vardu ir nesiskyrė niekuo nuo savo senesnių brolių. Laikui bėgant, „TVR“ į pagalbą pasikvietė „Noble“ kompanijos įkūrėją Lee Noble. Jis tuo metu buvo žinomas kaip tikras važiuoklių specialistas. „TVR“ vadovybė norėjo, jog naujasis „Sagaris“ taptų tikru sportišku automobilius su puikiomis valdymo savybėmis.
„Sagaris“ vietoj senojo 3,6 litro motoro gavo modernesnį, keturių litrų darbinio tūrio agregatą. Pastarasis motoras buvo montuojamas tik į pačias galingiausias „Tuscan“ versijas. Vos 1078 kilogramus svėręs automobilis turėjo geresnį svorio ir galios santykį negu „Ferrari F430“, „Ford GT“ ar net „Porsche 911 GT2“.
406 arklio galiomis aprūpintas modelis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 3,7 sekundės, iki 160 km/val. įsibėgėdavo per 8,1 sekundės.
Kaip minėjome anksčiau, ilgai tobulintas „Sagaris“ projektas buvo paskutinis modelis, kuris išriedėjo pro „TVR“ gamyklos duris. 2004 metais ilgametis „TVR“ vadovas Peteris Wheeleris kompaniją pardavė jaunam investuotojui iš Rusijos, kuris sugebėjo sportiškų automobilių kompaniją sužlugdyti vos per du metus.