Pirmasis automobilis – rusiškas
Ne vieną „BMW“ markės automobilį turėjęs Daugirdas su šypsena prisimena ne tik pirmąjį automobilį, bet ir pirmąjį bandymą jį vairuoti. Šiuolaikiniai automobiliai kuriami taip, jog vairuotojas į vairavimą įdėtų kuo mažiau pastangų. Tuo tarpu prie rusiškos technikos užaugę automanai turėtų atsiminti ką reiškia turėti reikalų su bet kuriuo Tarybų Sąjungos teritorijoje sukurta mašina. Norint juos vairuoti, neužteko tik kiurksoti ir vienu pirštu sukioti vairą.
Kaip ir daugelis Daugirdo bendraamžių, taip ir jis savo vairuotojo karjerą pradėjo už rusiško automobilio, o tiksliau – įžymiosios „Volgos“ – „GAZ 21“. Vėliau buvo išbandyti ir kiti tiems laikams būdingi modeliai: įvairūs „Lada“, „Moskvič“ markės kūriniai.
„Mano pirmasis automobilis buvo „Lada 2107“ – septintukas. Tuomet jį gavau dovanu iš savo tėčio“, – pasakodamas apie savo pirmąjį automobilį priduria Daugirdas.
„Nors pirmąjį automobilį gavau anksčiau negu įgavau teisę išlaikyti vairuotojo pažymėjimą, tačiau dabar turėčiau dėkoti septintukui už tai, jog privertė domėtis klasikinės komponuotės automobiliais. Tais, kurie turi galinių varančiųjų ratų pavarą“.
Nuo „E30“ iki ... „E30“
Pradėję šnekučiuotis apie dabartinį projektą, Daugirdas iškart priduria – „Tai nėra mano pirmasis „BMW“ modelis ir tai nėra pirmasis „E30“ modelis, kurį turėjau.“ Kodėl? Atsakymas labai paprastas ir truputėlį sentimentalus – „Augant keitėsi ne tik automobiliai, bet ir mano požiūris į Juos. Vis dėlto, prieraišumas būtent šiam modeliui niekur nepradingo ir išliko iki pat šios dienos“, – priežastį įvardina pašnekovas.
Į pirmąjį pasimatymą su legendiniu „BMW“ modeliu Daugirdas išėjo 2004 metais, kuomet buvo jaunas ir linksmybių nemėgstantis praleisti studentas. – „Tai buvo dviejų durų sedanas. Galima jį vadinti ir kupė, tačiau anuomet gamintojas mano pasirinktą kėbulo tipą vadino dviejų durų sedanu.“
„Jis gan sėkmingai man tarnavo ir net negalvojau apie jo pardavimą, tačiau mano geras draugas pateikė labai patrauklų pasiūlymą, kuriam negalėjau atsispirti. Po ilgokų derybų pasidaviau ir saviškį „E30“ perleidau savo draugui“, – pasakoja Daugirdas.
Rankose atsiradus nemažai krūvelei popierinių kupiūrų, Daugirdas vėl pradėjo žvalgytis į savo mylimo gamintojo pusę. Tik šį kartą įsigijo modernesnį ir tuo metu daug patraukliau atrodžiusį „E36“ kartos modelį su kupė kėbulo tipu.
Pažintis su šiuo modeliu truko pakankamai neilgai – vos pusę metų. Praėjus pusmečiui Daugirdui atsirado galimybė susigrąžinti savo pirmąjį automobilį už gerokai mažesnę sumą. Ši galimybė puikiai sutapo su tuometiniais Daugirdo planais.
„Tuo metu aš, daugelis bendraminčių ir Lietuvos BMW klubo kolegų pradėjome domėtis automobilių sportu, galimybėmis dalyvauti lenktynėse. Pagal tuometinį mano planą, susigrąžinus „E30“ ir jį pavertus į lenktyninį bolidą, galėčiau išbandyti savo jėgas autosporto varžybose“
Pirmąją plano dalį Daugirdui pavyko įgyvendinti – jis susigrąžino savo senąją meilę, tačiau sekantis planų įgyvendinimo etapas sustojo. Vietoj to Daugirdas daugybę prisiminimų keliantį „E30“ perleido savo tėčiui, kuriam tuomet kaip tik reikėjo automobilio.
„Porą metų jis sėkmingai su šiuo „BMW“ važinėjo ir džiaugėsi, kol galiausiai šio ratuočio vietą užėmė talpesnis ir gerokai ekonomiškesnis automobilis su dyzeliniu varikliu“, - pasakoja Daugirdas.
Ir tada štai šis „E30“ iškeliavo į poilsinę kelionę, kurioje išbuvo iki pat 2015 metų.
Restauracija užtruko ilgiau negu planavo
Pirminė apžiūra leido įvertinti projekto ir investicijų mąstą. Nors automobilis gan ilgą laiką praleido stoviniuodamas lauke, Daugirdą nustebino techninė agregatų būklė. „E30“ restauracijos paskatino imtis ir tai, jog automobilio rida buvo sąlyginai nedidelė, Daugirdas žinojo visą automobilio istoriją, o garaže stūksojo kalnas atsarginių detalių.
Iš pradžių Daugirdas tikėjosi, jog automobilį pavyks sutvarkyti per vienerius metus, tačiau rankinis stabdis buvo užtrauktas pradėjus darbuotis ties „E30“ kėbulu.
„Po pirminės apžiūros situacija atrodė pakenčiama. Keli rimtesni korozijos židiniai: priekiniai sparnai, slenksčiai, durelių apačios, arkos, galiniai „kumpiai“, bagažinės kišenės. Automobilį atsigabenęs į šildomas ir reikiama įranga aprūpintas patalpas pradėjau išrinkimo procesą. Pilnai išardžius automobilį korozijos žymių išlindo gerokai daugiau: dugne, vidinėse ir išorinėse arkose, bagažinėje. Be to, kai kurios vietos kurios iš pradžių atrodė kaip nedidelė rūdelė, o giliau pakrapščius tampa rūdžių kalnu“, – pirmąjį restauracijos etapą prisimena Daugirdas.
„Kėbulo restauraciją laikiau prioritetine stadija, tad negailėjau nei laiko nei pinigų. Buvo naudojamos tik laiko ir praktikos patikrintos medžiagos. Po būtinų suvirinimo darbų visos ertmės, dugnas ir kiti mazgai buvo padengti antikorozinėmis medžiagomis. Vidinėms ertmėms pavyko gauti jau seniai nebegaminamo, dar sovietinius laikus menančio grafitinio „karipolio“. Jis pasižymi itin puikiu takumu ir sugeba „sulysti“ net į pačias smulkiausias ertmes.“
„Didžiausia problema buvo ne kėbulo būklė, o profesionalaus ir savo darbą išmanančio meistro paieškos. Man pasisekė, jog pavyko įkalbinti puikų klasikinių automobilių restauracijos meistrą, kuris sutiko atlikti „E30“ kėbulo darbus“.
Kol vyko kėbulo restauracijos darbai, Daugirdas ėmėsi restauruoti didžiąją dalį kitų agregatų. Pradedant varikliu ir baigiant posūkio žibintų ar numerio apšvietimo stikliukais, įvairiais fiksatoriais bei laikikliais. Didžiąją dalį dalių teko pirkti naujas, tačiau kai kurių detalių kainos buvo tikrai neadekvačiai didelės, tiesiog – „kosminės“, tad Daugirdui neliko nieko kito, tik restauruoti senas arba ieškoti geros būklės dėvėtų.
„Pavyzdžiui, galinio buferio balkio amortizatorius pilnai restauravau“, – priduria Daugirdas.
„E30“ tampa kolekciniu modeliu
„BMW“ per pakankamai ilgą gamybos laikotarpį į pasaulį išleido daugiau kaip 2,4 mln. „E30“ vienetų – įspūdingas skaičius, tačiau kadaise populiarumo viršūnėje buvęs modelis po truputėlį juda link kolekcinio modelio statuso.
„Per tris metus, kol vyko restauracija, šių modelių kainos ženkliai išaugo. Ne tik automobilių, bet ir įvairiausių detalių, ypač originalių, retesnių“, – pastebėjimais dalinasi Daugirdas.
Kiekvieną varžtelį atsukęs ir prisukęs Daugirdas taip pat priduria, jog situacija nėra beviltiška.
„Tam tikras detales už labai gerą kainą galima įsigyti pas įgaliotąjį atstovą. Retkarčiais reikiamas dalis reikia siųstis iš kitų šalių. Svarbiausia nenuleisti rankų.“
„Esu matęs ne vieną „E30“ projektą, kurio autorius labai greitai nuleidžia rankas, nes pamato kiek darbo ir laiko pareikalaus „E30“ restauracija. Jeigu norite visus darbus atlikti kuo greičiau, labai gerai apžiūrėkite potencialaus pirkinio kėbulą – jis yra svarbiausias, jam reikia skirti daugiausia dėmesio ir išlaidų“, – patarimais dalinasi Daugirdas.
Projektas dar nepasiekė galutinės stadijos
„Projektas – užbaigtas“, – pakankamai retai išgirstama frazė, nes tokio tipo automobiliai visuomet reikalauja dėmesio, o tiksliau – jiems norisi skirti daugiau dėmesio. Net ir įgyvendintus užsibrėžtus tikslas, anksčiau ar vėliau į galvą atkeliauja naujos mintys, kurios skatina toliau tobulinti pradėtą projektą. Ne išimtis yra šio projekto autorius – Daugirdas.
„Per šiuos metus gimė nemažai patobulinimo planų ateičiai“, – priduria Daugirdas.
„Šiuo metu norėčiau patobulinti stabdžių sistemą. Kadangi pagrindinis tikslas – efektyvumo didinimas, planuoju sumontuoti didesnio diametro diskus, uždėti rimtesnius suportus, kaladėles“, – pirmuosius planus atskleidžia Daugirdas.
Eilėje taip pat laukia variklio skyriaus gražinimas ir blizginimas, „MHW“ žibintų ir naujų ratlankių paieška. Šiuo metu įsigytus „Japan Racing“ ratlankius pakeis klasika tapę „BBS RS“ arba „BBS RM“ modeliai.
„Dar prieš prasidedant automobilio restauracijai, pradėjau nuo vizijos kokį automobilį aš noriu matyti galutiniame etape. Manęs netenkino standartinė komplektacija, tačiau kartu laikiausi pozicijos, kad bet kokie patobulinimai gali būti atliekami tik naudojant originalias detales bei tokias, kurios buvo montuojamos gamyklinėse „E30“ serijos modelių modifikacijose: apdailos ir salono elementai, papildoma komforto įranga.“
„Aftermarket“ dalys, kurios gali būti instaliuojamos be jokių kėbulo ar kitų originalių detalių modifikacijų (gręžimo, pjaustymo, virinimo ar pan.) Kitaip sakant pasilikau sau galimybę lengvai grįžti prie „Stock“ varianto – egzemplioriaus.“
„Pavyzdžiui – sportinė pakaba, kurioje naudojami „Bilstein“ amortizatoriai ir žeminančios spyruoklės. Tuo tarpu originalios dalys buvo supakuotos ir sandėliuojamos garaže“, – savo požiūriu dalinasi Daugirdas.
Atliktų darbų ir modifikacijų sąrašas: (BMW 318iS)
- Atnaujintas „Sportsitze“ salonas
- Sumontuota nauja „Silent Coat“ garso izoliacija dugne, arkose, durelėse, bagažinėje, variklio skyriaus pertvaroje
- Visos kuro ir stabdžių vamzdeliai bei šlangutės – visiškai naujos
- Restauruoti priekiniai žibintai, perdaryti į „Hella Black“ stilių (sumontuoti nauji laikikliai, stiklai, lazeriu pjauti „kryžiai“)
- Restauruotas ir originalia oda aptrauktas mažasis „MT2“ vairas
- Perrinktas „M42B18“ variklis
- Pagaminta nauja išmetimo sistema naudojant „Simons“ komponentus
- Sumontuoti papildomi tepalo slėgio ir temperatūros davikliai, ampermetras
- Laikrodis pakeistas į mažąjį, 6 mygtukų OBC
- Sudėti „Bilstein“ amortizatoriai su žeminančiomis spyruoklėmis
- Sudėti originalūs aukštadažniai garsiakalbiai į priekines dureles
- Sumontuotas originalus „MT2“ bagažinės dangčio spoileris, „Edition“ slenksčiai ir „Rieger Infinity“ priekinis buferio pažeminimas
- Kėbulas perdažytas į „OEM“ spalvą
GALERIJA
