„Toyota Land Cruiser“ : Pažabotas ekologijos

Panašaus recepto laikėsi amerikietiškų visureigių gamintoja „Jeep“. Tiek mažasis „Renegade“, tiek prabangus „Grand Cherokee“ sugeba patenkinti skirtingų vairuotojų poreikius. Pradedant ramiu važiavimu greitkeliu ir baigiant pasiutusiai smagiu pasilakstymu bekelėje. Tuo tarpu „Toyota“, kaip užsispyrusi ožka, yra įsitikinusi, jog tikras visureigis privalo turėti rėminę konstrukciją. Daugiau kaip šešiasdešimt metų gaminamas „Land Cruiser“ buvo gaminamas pagal tą patį, tačiau nuolatos tobulinamą receptą.
Tokią „Toyota“ kompanijos politiką galima priimti kaip norą eiti prieš šiuolaikines tendencijas, tačiau anksčiau ar vėliau japoniškų visureigių gamintoja turėjo atsitrenkti į sieną. Šiuolaikiniame pasaulyje, tvirta ir nepramušama siena vadinama „Euro 6“ - taršos emisijos standartas. Jeigu naujas automobilis neturi „Euro 6“ standartus atitinkančio variklio, Europos Sąjungos biurokratai paprašys jūsų sustabdyti modelio prekyba senajame žemyne.

Iki pat šių metų rudens, tikrų visureigių tradicijas puoselėjantis „Land Cruiser“ buvo komplektuojamas su 3.0 litrų darbinio tūrio, keturių cilindrų dyzeliniu varikliu. 190 arklio galių ir 420 Nm sukimo momentą išvystantis motoras puikiai tiko šiam automobiliui, tačiau ne kiekvienas potencialus „Land Cruiser“ pirkėjas galėjo susitaikyti su mintimi, jog nuo 40 tūkst. eurų kainuojanti mašina 100 kilometrų suvartos 11 - 14 litrų dyzelino. Nesvarbu ar važinėsite mieste ar užmiestyje.
„Toyota“ inžinieriai norėdami įtikti ne tik Europos Sąjungos biurokratams, bet ir šiek tiek išlepintiems europiečiams, šių metų rudenį pristatė atnaujintą keturių cilindrų variklį, kuris ne tik atitinka naujausius „Euro 6“ taršos emisijos standartus, bet ir yra kur kas ekonomiškesnis. Būtent dėl šios priežasties dar kartelį sėdome už „Toyota Land Cruiser“ vairo ir nusprendėme išsiaiškinti ar naujasis variklis suteikė japoniškam visureigiui naujų spalvų.

Naujas ginklas
„Toyota“ greičiausiai yra vienas iš nedaugelio automobilių gamintojų, kuris gali sau leisti pakankamai dažnai sukurti visiškai naują variklį, tačiau net ir turėdami milžiniškus finansinius išteklius, Japonijos automobilių gamintojos inžinieriai pasirinko ne tokį sudėtingą, daugybės išlaidų reikalaujantį kelią.
„Toyota“ inžinieriai sumažino keturių cilindrų variklio darbinį tūrį nuo 3.0 iki 2.8 litro, sumontavo atrankinės katalitinės redukcijos sistemą (SCR). Norėdami padidinti variklio efektyvumą, buvo sumontuoti pralaidesni purkštukai, perprogramuotas variklio valdymo kompiuteris. Taip pat reikėtų paminėti, jog naujasis variklis turi naujos formos stūmoklius, kurie buvo pritaikyti prie naujos formos degimo kameros.
Šių modifikacijų rezultatas - 2.8 litro, keturių cilindrų dyzelinis variklis su turbina, kuris išvysto 177 arklio galias esant 3400 aps/min. ir maksimalų 450 Nm sukimo momentą esant 1600 - 2400 sūkių diapazone. Gamintojo teigimu, 370 Nm sukimo momentas pasiekiamas varikliui dirbant vos 1200 aps/min.

Nepaisant didžiulio svorio, naujasis variklis priverčia „Land Cruiser“ iki 100 km/val. įsibėgėti per 12.7 sekundės ir pasiekti 175 km/val. maksimalų greitį. Nors įsibėgėjimo laikas pailgėjo daugiau nei viena sekunde, tačiau vidutinės kuro sąnaudos sumažėjo 9%. Gamintojo teigimu, naujasis motoras turėtų 100 kilometrų suvartoti 7.4 litro dyzelino, tačiau realiame pasaulyje vidutinės kuro sąnaudos siekė 10.1 litro.
Su visureigiu važiavome ir ekonomiškai, ir agresyviai, ir nevaržomai bridome per smėlynus bekelėje, borto kompiuteryje rodomi skaičiai nuvažiavus daugiau kaip 400 kilometrų nepasikeitė. Nuleidę akis į prietaisų skydelyje matėme 10.5 litro 100 kilometrų. Ne daugiau, ne mažiau. Tai turėtų labai maloniai nustebinti senųjų „Toyota Land Cruiser“ šeimininkus, nes atnaujintas motoras dabar 100 kilometrų suvartoja maždaug 1 - 6 litrais mažiau dyzelinio kuro.
Sumažėjusios kuro sąnaudos yra labai malonus siurprizas, tačiau atnaujintą variklį reikėtų pagirti ir dėl dar poros priežasčių. Pirmoji priežastis - 2.8 litro motoras pasižymi žymiai geresne garso ir vibracijų izoliacija. Nors ji neprilygsta konkurentams iš Europos, tačiau pagerėjimas šioje srityje akivaizdžiai juntamas. Antroji priežastis - didesnis sukimo momentas dabar pasitarnauja ne tik pajudant iš vietos, bet ir norint aplenkti lėčiau važiuojantį eismo dalyvį.

Posūkiai - ne bėda 
Puikiai žinau, jog visureigiai būna skirti ne smagiems pasivažinėjimams, o išvykoms į bekelę, tad gamintojai norėdami pagerinti visureigių pravažumą, labai dažnai paaukodavo geresnes automobilio valdymo savybes. Senesnieji „Land Cruiser“ į staigesnį posūkį įvažiuodavo kaip valtis bandydama pasipriešinti aukštesnėms bangoms. Kėbulas pasvyra, padangos cypia, automobilis šokinėja. Nors naujasis modelis posūkiuose taip pat turi polinkį elgtis kaip valtis, tačiau tai padaryti dabar yra kur kas sunkiau. Dabar „Land Cruiser į posūkius automobilis įvažiuoja užtikrintai, be jokių baimės žymių.
Vis dėlto, didžiausią malonumą šis automobilis teikia, kai stengiatės jo neskubinti. Tingus, atpalaiduojantis vairavimo stilius „Land Cruiser“ labiausiai patinka ir tai puikiai matyti važiuojant tiek greitkeliu, tiek mieste, tiek bekele. Pakaba gali sugerti bet kokį kelio nelygumą, o tai yra didžiulis privalumas.

Turint silpnybę visureigiams tokius automobilius vertinti objektyviai yra pakankamai sunku. „Land Cruiser“ mylėti galima vien dėl jo galimybių bekelėje, tačiau atsižvelgus į daugelio pirkėjų poreikius, vargu ar „Land Cruiser“ patektų į daugelio norimų automobilių penketuką.
Kad ir kaip stipriai „Toyota“ stengiasi „Land Cruiser“ aprūpinti naujausiomis technologijomis, komforto įranga ir lygiuotis į „BMW X5“ ar kitus europietiškus visureigius, tačiau „Land Cruiser“ visada buvo, yra ir bus darbinis arklys. Tai yra jo paskirtis ir tuo „Toyota“ turėtų didžiuotis. Užteks lygiuotis į „Premium“ segmentą, kuriame jam ne vieta.

GALERIJA