Kitokia transporto priemonė
Kol Vakarų pasaulis planavo sparčią branduolinių jėgainių plėtrą, Tarybų Sąjungos inžinieriai nusprendė sukurti visiškai kitokią transporto priemonę.
Naujos transporto priemonės paskirtis buvo elementari – tai turėjo būti mobilus branduolinis reaktorius, kuris galėtų gaminti elektros energiją ir esant reikalui ją tiekti kitiems objektams.
Įdomu yra tai, jog šis projektas buvo sukurtas galvojant ne apie karines Tarybų Sąjungos pajėgas, o apie gyventojus, kurie gyveno atokiausiose šalies kampeliuose. Mobili ir visur sugebanti pravažiuoti elektrinė atokiems regionams taptų tikru išsigelbėjimo šaltiniu.
„TES-3“ buvo pirmasis ir vienintelis mobilus branduolinis reaktorius, kuris buvo aušinamas vandeniu. Projekto autorius, Jozefas Kotinas, branduolinį reaktorių patalpino ant prailgintos „T-10“ tanko važiuoklės. Viso to rezultatas – namą ant vaiduoklių kalvos primenanti transporto priemonė, kuri pačio blogiausio scenarijaus atveju gali tapti masiniu naikinimo ginklu.
Atliekant paskutinius bandymus, šios mobilios jėgainės pajėgumas siekė 1,5 MW. Tuo tarpu šiluminė galia siekė 8,8 MW.
Vandens garų slėgis sistemoje buvo nustatytas ties 20 atmosferų, esant 280 laipsnių temperatūrai. Reaktoriaus šerdyje, kurio formos cilindras buvo 600 milimetrų ir 660 milimetrų skersmens, 74 kuro elementai buvo padengti labai koncentruotu uranu.
„TES-3“ tarnyboje išbuvo vos keturis metus. Pirmą kartą pradėtas naudoti 1961 metais, mobili jėgainė į ankstyvąją pensiją išėjo 1965 metais.
Tuometiniai valdžios atstovai nusprendė, jog skirtinguose šalies kampeliuose stovinti jėgainė gali tapti potencialiu priešų taikiniu.
