Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
Thierry Boutsenas dabar yra pasaulyje gerai žinomos lėktuvus pardavinėjančios kompanijos savininkas, tačiau iš Belgijos kilęs lenktynininkas praeityje sėkmingai lenktyniavo „Formulėje 1“ bei sportinių prototipų lenktynėse. Belgas per vienuolika „Formulėje 1“ praleistų metų atstovavo penkioms ekipoms bei pelnė tris pergales pilotuodamas „Williams“ techniką.
T.Boutsenas gimė 1957 metų liepos tryliktą dieną, o jo kelias link „Formulės 1“ buvo įspūdingas. Laimėjęs „Volant V“ čempiono titulą 1977-aisiais, belgas po metų triumfavo ir „Formulės Ford“ čempionate, debiutiniame sezone laimėjęs penkiolika lenktynių iš aštuoniolikos. Vėliau T.Boutseno keliai pasuko į „Formulės 3“ ir „Formulės 2“ čempionatus, o tuo pačiu metu pilotas išbandė ir ištvermės lenktynėms ruoštą techniką. Vis dėlto, T.Boutseno pagrindinis tikslas buvo patekimas „Formulę 1“ – galimybę debiutuoti šiame čempionate jis gavo 1983 metais su „Arrows“ komanda.
„Tai buvo puikus momentas, – pasakojo T.Boutsenas, debiutavęs namų Belgijos Grand Prix lenktynėse. – Niekada nemaniau, kad galiu tai pasiekti, tačiau tikėjau, kad yra keletas esminių elementų. Pirmiausia, laimėjau lenktynes visose kategorijose, kuriose lenktyniavau, nesvarbu, ar tai buvo „Formulė 2“, „Formulė 3“, „Formulė Ford“, kėbulinių automobilių lenktynės ar C grupės prototipai. Pamaniau, kad ir „Formulėje 1“ pasirodyčiau gerai, jei tik gaučiau galimybę. Tačiau norėdamas gauti šansą privalėjau ieškoti pinigų ir susirasti komandą, kuri norėtų su manimi dirbti. Man labai pasisekė, kad startas buvo labai sėkmingas.“
T.Boutsenas, atstovaudamas „Arrows“ komandai, tapo vieno beprotiškiausio finišo visoje „Formulės 1“ istorijoje dalyviu. Po dvejų metų, praleistų kovojant rikiuotės viduryje – per šį laikotarpį belgas tik tris kartus iškovojo taškus – T.Boutsenas 1985 metų San Marino GP lenktynėse kovojo su geriausių komandų atstovais. Tačiau pirmą kartą pirmame trejete lenktynininkas finišavo netradiciniu būdu – pasitelkęs raumenų jėgą ir stūmęs bolidą per finišo liniją, kai jame baigėsi kuras.
„Kirtau finišo liniją stumdamas bolidą trečioje pozicijoje. Vėliau gavau antrąją vietą. Žinojau, kad stumti bolidą trasoje yra draudžiama, tačiau reglamente buvo punktas, nurodantis, kad bolidą galima stumti, jei jis sustojo pavojingoje vietoje. Todėl tyčia palikau bolidą pavojingoje vietoje, kai baigėsi kuras, ir perstūmiau jį per finišo liniją. Buvau konkurencingas visų lenktynių metu ir nuo tikrų lyderių atsilikau tik keliomis sekundėmis. Nekalbu apie Senną, nes jis naudojo perdaug kuro ir iš kovos dėl pergalės iškrito gana anksti. Tai buvo labai geros lenktynės.“
Per kitus dvejus metus T.Boutsenas neliko nepastebėtas ir „Benneton“ komanda belgui pasiūlė kontraktą 1987 ir 1988 metų sezonams. Nors pirmasis sezonas „Benneton“ komandoje buvo pažymėtas gedimų virtinės, T.Boutsenas sekančiais metais ne kartą lipo ant apdovanojimų pakylos, dažniausiai nusileisdavęs tik dominavusiems „McLaren“ pilotams Ayrtonui Sennai ir Alainui Prostui.
„Pirmaisiais metais su „Benneton“ bolidas buvo gana konkurencingas. Galėjau laimėti mažiausiai dvejas lenktynes, pavyzdžiui Meksikoje ir Austrijoje, tačiau turėjau labai daug patikimumo problėmų, todėl retai pasiekdavau lenktynių finišą. Konkurencingumas yra vienas dalykas, o patikimumas – kitas. Būtent jo man ir trūko. Kitais metais penkis kartus finišavau ant pakylos už abejų „McLaren“. Tai buvo labai, labai geri metai. Neturėjau turbo variklio: bolide buvo sumontuotas įprastas variklis.“
1989 metais T.Boutsenas pasiekė karjeros „Formulėje 1“ viršūnę, pasirašęs dvejų metų trukmės sutartį su „Williams“. Nepaisant didžiulio incidento prieš sezono pradžią, vaikystės svajonė nugalėti „Formulės 1“ lenktynėse išsipildė: pergalės buvo iškovotos lietaus permerktose Kanados ir Australijos GP lenktynėse.
Dar viena pergalė buvo iškovota 1990-aisiais. Tais pačiais metais T.Boutsenas padėjo komandai tobulinti daug diskusijų sulaukusią aktyvią pakabą.
Nors T.Boutseno rezultatai buvo neblogi, „Williams“ atsisakė jo paslaugų po 1990 metų sezono ir pakeitė jį Nigelu Mansellu, kuris dar po metų laimėjo pasaulio čempiono titulą.
„Tai buvo labai erzinanti akimirka, nes aktyvią pakabą tobulinau beveik visus metus. Tai darydamas praleidau visą savo laiką ir bolidas tapo labai, labai konkurencingas, tačiau galiausiai tuo pasinaudojo kažkas kitas. Tačiau toks gyvenimas. Apie tai daugiau nebegalvoju, nes tai jau praeityje, o man labai pasisekė, kad „Formulėje 1“ važiavau pakankamai gerai. Be abejonės, kai pagalvoju, visada galėjau pasirodyti geriau, tačiau kai kurie faktoriai mane ribojo, todėl dėl to pernelyg neverkiu.“
Palikęs „Williams“ T.Boutsenas prisijungė prie „Ligier“, o vėliau – prie „Jordan“. Belgo karjera „Formulėje 1“ baigėsi po 1993 metų Belgijos GP lenktynių Spa trasoje.
Vėliau T.Boutseno karjera pakrypo į sportinių automobilių lenktynes: labiausiai įsiminė jo pergalė GT1 klasėje garsiosiose 24 valandų Le Mano lenktynėse, 1996 metais. 1997 metais T.Boutsenas įkūrė savo lėktuvų perpardavimo kompaniją – „Boutsen Aviation“.
„Tai prasidėjo dėl to, kad jaučiau didelę aistrą lėktuvams ir dėl to, kad jau buvau nupirkęs ir pardavęs du ar tris lėktuvus dar belenktyniaudamas. 1997 metais nusprendžiau suformuoti kompaniją Monake, nes gavau užsakymą iš „Formulės 1“ draugo Heinzo-Haraldo Frentzeno. Jis paprašė jam nupirkti lėktuvą ir taip jis tapo mano pirmuoju klientu. Tuomet dirbau Keke Rosbergui, Mika Hakkinenui, Michaeliui Schumacheriui, Guy‘ui Ligieriui ir kitiems žmonėms iš „Formulės 1“.“
„Po kelių metų nusprendžiau išvykti į užsienį ir pamatyti likusį pasaulį. Mėgaujuosi tuo, ką darau lygiai taip pat, kaip ir mėgavausi lenktyniavimu „Formulėje 1“ ir lenktyniavimu apskritai. Kiekvieną kartą, kai parduodu lėktuvą, jaučiuosi lyg pelnęs pergalę. Esame sėkminga kompanija, nes norėdami geriausio rezultato atiduodame labai daug energijos. Kai taip elgiesi, atlygis yra labai, labai didelis“, - pridūrė T.Boutsenas.
Thierry Boutsenas dabar yra pasaulyje gerai žinomos lėktuvus pardavinėjančios kompanijos savininkas, tačiau iš Belgijos kilęs lenktynininkas praeityje sėkmingai lenktyniavo „Formulėje 1“ bei sportinių prototipų lenktynėse. Belgas per vienuolika „Formulėje 1“ praleistų metų atstovavo penkioms ekipoms bei pelnė tris pergales pilotuodamas „Williams“ techniką.
T.Boutsenas gimė 1957 metų liepos tryliktą dieną, o jo kelias link „Formulės 1“ buvo įspūdingas. Laimėjęs „Volant V“ čempiono titulą 1977-aisiais, belgas po metų triumfavo ir „Formulės Ford“ čempionate, debiutiniame sezone laimėjęs penkiolika lenktynių iš aštuoniolikos. Vėliau T.Boutseno keliai pasuko į „Formulės 3“ ir „Formulės 2“ čempionatus, o tuo pačiu metu pilotas išbandė ir ištvermės lenktynėms ruoštą techniką. Vis dėlto, T.Boutseno pagrindinis tikslas buvo patekimas „Formulę 1“ – galimybę debiutuoti šiame čempionate jis gavo 1983 metais su „Arrows“ komanda.
„Tai buvo puikus momentas, – pasakojo T.Boutsenas, debiutavęs namų Belgijos Grand Prix lenktynėse. – Niekada nemaniau, kad galiu tai pasiekti, tačiau tikėjau, kad yra keletas esminių elementų. Pirmiausia, laimėjau lenktynes visose kategorijose, kuriose lenktyniavau, nesvarbu, ar tai buvo „Formulė 2“, „Formulė 3“, „Formulė Ford“, kėbulinių automobilių lenktynės ar C grupės prototipai. Pamaniau, kad ir „Formulėje 1“ pasirodyčiau gerai, jei tik gaučiau galimybę. Tačiau norėdamas gauti šansą privalėjau ieškoti pinigų ir susirasti komandą, kuri norėtų su manimi dirbti. Man labai pasisekė, kad startas buvo labai sėkmingas.“
T.Boutsenas, atstovaudamas „Arrows“ komandai, tapo vieno beprotiškiausio finišo visoje „Formulės 1“ istorijoje dalyviu. Po dvejų metų, praleistų kovojant rikiuotės viduryje – per šį laikotarpį belgas tik tris kartus iškovojo taškus – T.Boutsenas 1985 metų San Marino GP lenktynėse kovojo su geriausių komandų atstovais. Tačiau pirmą kartą pirmame trejete lenktynininkas finišavo netradiciniu būdu – pasitelkęs raumenų jėgą ir stūmęs bolidą per finišo liniją, kai jame baigėsi kuras.
„Kirtau finišo liniją stumdamas bolidą trečioje pozicijoje. Vėliau gavau antrąją vietą. Žinojau, kad stumti bolidą trasoje yra draudžiama, tačiau reglamente buvo punktas, nurodantis, kad bolidą galima stumti, jei jis sustojo pavojingoje vietoje. Todėl tyčia palikau bolidą pavojingoje vietoje, kai baigėsi kuras, ir perstūmiau jį per finišo liniją. Buvau konkurencingas visų lenktynių metu ir nuo tikrų lyderių atsilikau tik keliomis sekundėmis. Nekalbu apie Senną, nes jis naudojo perdaug kuro ir iš kovos dėl pergalės iškrito gana anksti. Tai buvo labai geros lenktynės.“
Per kitus dvejus metus T.Boutsenas neliko nepastebėtas ir „Benneton“ komanda belgui pasiūlė kontraktą 1987 ir 1988 metų sezonams. Nors pirmasis sezonas „Benneton“ komandoje buvo pažymėtas gedimų virtinės, T.Boutsenas sekančiais metais ne kartą lipo ant apdovanojimų pakylos, dažniausiai nusileisdavęs tik dominavusiems „McLaren“ pilotams Ayrtonui Sennai ir Alainui Prostui.
„Pirmaisiais metais su „Benneton“ bolidas buvo gana konkurencingas. Galėjau laimėti mažiausiai dvejas lenktynes, pavyzdžiui Meksikoje ir Austrijoje, tačiau turėjau labai daug patikimumo problėmų, todėl retai pasiekdavau lenktynių finišą. Konkurencingumas yra vienas dalykas, o patikimumas – kitas. Būtent jo man ir trūko. Kitais metais penkis kartus finišavau ant pakylos už abejų „McLaren“. Tai buvo labai, labai geri metai. Neturėjau turbo variklio: bolide buvo sumontuotas įprastas variklis.“
1989 metais T.Boutsenas pasiekė karjeros „Formulėje 1“ viršūnę, pasirašęs dvejų metų trukmės sutartį su „Williams“. Nepaisant didžiulio incidento prieš sezono pradžią, vaikystės svajonė nugalėti „Formulės 1“ lenktynėse išsipildė: pergalės buvo iškovotos lietaus permerktose Kanados ir Australijos GP lenktynėse.
Dar viena pergalė buvo iškovota 1990-aisiais. Tais pačiais metais T.Boutsenas padėjo komandai tobulinti daug diskusijų sulaukusią aktyvią pakabą.
Nors T.Boutseno rezultatai buvo neblogi, „Williams“ atsisakė jo paslaugų po 1990 metų sezono ir pakeitė jį Nigelu Mansellu, kuris dar po metų laimėjo pasaulio čempiono titulą.
„Tai buvo labai erzinanti akimirka, nes aktyvią pakabą tobulinau beveik visus metus. Tai darydamas praleidau visą savo laiką ir bolidas tapo labai, labai konkurencingas, tačiau galiausiai tuo pasinaudojo kažkas kitas. Tačiau toks gyvenimas. Apie tai daugiau nebegalvoju, nes tai jau praeityje, o man labai pasisekė, kad „Formulėje 1“ važiavau pakankamai gerai. Be abejonės, kai pagalvoju, visada galėjau pasirodyti geriau, tačiau kai kurie faktoriai mane ribojo, todėl dėl to pernelyg neverkiu.“
Palikęs „Williams“ T.Boutsenas prisijungė prie „Ligier“, o vėliau – prie „Jordan“. Belgo karjera „Formulėje 1“ baigėsi po 1993 metų Belgijos GP lenktynių Spa trasoje.
Vėliau T.Boutseno karjera pakrypo į sportinių automobilių lenktynes: labiausiai įsiminė jo pergalė GT1 klasėje garsiosiose 24 valandų Le Mano lenktynėse, 1996 metais. 1997 metais T.Boutsenas įkūrė savo lėktuvų perpardavimo kompaniją – „Boutsen Aviation“.
„Tai prasidėjo dėl to, kad jaučiau didelę aistrą lėktuvams ir dėl to, kad jau buvau nupirkęs ir pardavęs du ar tris lėktuvus dar belenktyniaudamas. 1997 metais nusprendžiau suformuoti kompaniją Monake, nes gavau užsakymą iš „Formulės 1“ draugo Heinzo-Haraldo Frentzeno. Jis paprašė jam nupirkti lėktuvą ir taip jis tapo mano pirmuoju klientu. Tuomet dirbau Keke Rosbergui, Mika Hakkinenui, Michaeliui Schumacheriui, Guy‘ui Ligieriui ir kitiems žmonėms iš „Formulės 1“.“
„Po kelių metų nusprendžiau išvykti į užsienį ir pamatyti likusį pasaulį. Mėgaujuosi tuo, ką darau lygiai taip pat, kaip ir mėgavausi lenktyniavimu „Formulėje 1“ ir lenktyniavimu apskritai. Kiekvieną kartą, kai parduodu lėktuvą, jaučiuosi lyg pelnęs pergalę. Esame sėkminga kompanija, nes norėdami geriausio rezultato atiduodame labai daug energijos. Kai taip elgiesi, atlygis yra labai, labai didelis“, - pridūrė T.Boutsenas.