Vilnius siūlo Lietuvoje įteisinti Nyderlanduose ir Belgijoje taikomą „dviračių gatvės“ reglamentavimą. Į gerąją šių valstybių praktiką dėmesį atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija, ieškanti būdų įgyvendinti darnaus judumo planuose keliamą tikslą.
Saugaus eismo komisija paragino Susisiekimo ministeriją inicijuoti Lietuvos Kelių eismo taisyklių pakeitimus įteisinant „dviračių gatvės“ sąvoką. Šiuo pasiūlymu siekiama nuosekliai gerinti keliavimo dviračiu kokybę, gerinti eismo kultūrą bei aiškiai reglamentuoti eismo dalyvių judėjimą, pabrėžiant, kad esamame teisiniame reguliavime nėra jokių svertų suteikti dviratininkams pirmumą prieš kitas transporto priemones.
„Norint paskatinti kuo daugiau žmonių rinktis dviratį reikia tokio teisinio reguliavimo, kuris suteiktų dviratininkams pirmumą prieš kitas transporto priemones. Tai leis kurti ramesnį, į žmones orientuotą miestą, kuriame transportas nekelia tiek galvos skausmo, kiek dabar“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Įvairių modelių „dviračių gatvių“ reglamentavimą taiko pažangios, dviračių kultūrą išplėtojusios valstybės – tokios kaip Nyderlandai ir Danija, taip pat tokias priemones taiko Belgija, Vokietija, Latvija. Išanalizavus šių šalių taikomas praktikas, Vilnius siūlo įteisinti Belgijoje bei Nyderlanduose taikomą „dviračių gatvės“ reglamentavimą, kurį apibrėžia šios pagrindinės taisyklės: „dviračių gatvės“ ženklai įrengiami tik ramaus eismo gatvėse, kur leistinas greitis yra 30 km/val. ir mažesnis; „dviračių gatvėje“ pirmumo teisė prieš kitas transporto priemones galioja dviratininkams – automobiliams draudžiama juos lenkti; dviratininkai taip pat gali naudotis visu eismo juostos pločiu (neprivalo judėti prie pat dešiniojo kelkraščio); „dviračių gatvėje“ automobilių greitis ribojamas kelio ženklais, horizontaliu ženklinimu ir/ar infrastruktūrinėmis priemonėmis; „dviračių gatvės“ pradžia ir pabaiga papildomai žymimos kelio ženklais.
Vilniaus miesto savivaldybė, ieškodama sprendimų patogesniam judėjimui dviračiu ir eismo dalyvių informavimui, buvo pradėjusi „Dviračiams draugiškos gatvės“ iniciatyvą – prieš keletą metų mieste atsirado papildomas ženklinimas, kuriuo siekta atkreipti vairuotojų dėmesį į dviratėmis transporto priemonėmis judančius eismo dalyvius, tačiau šis žymėjimas nebuvo ir nėra numatytas teisės aktuose, tad nėra įpareigojantis.
„Vilniaus miesto centrinėje dalyje, gyvenamuosiuose rajonuose vyrauja ramaus eismo gatvės, kuriose atskira dviračių infrastruktūra neplanuojama dėl erdvės trūkumo ir gatvės daugiafunkciškumo, vyraujančio mišraus eismo. Vilniaus savivaldybė įgyvendina planus ramaus eismo gatvių humanizavimui – jų perprojektavimui, eismo pertvarkymui infrastruktūrinėmis, taktinio urbanizmo priemonėms. Visgi, nepaisant ženklais ar infrastruktūrinėmis priemonėmis numatomų ribojimų, automobilių vairuotojai vis dar yra linkę viršyti leistiną greitį ar nesilaikyti numatytų saugaus atstumo išlaikymo rekomendacijų atliekant lenkimo manevrą, kas kelia pavojų dviratininkams“, – komentavo Saugaus eismo komisijos narys, Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin.
Vilniaus siūlomas reguliavimas padėtų ir kitiems 17-ai Lietuvos miestų bei miestelių, kurie yra parengę ir patvirtinę darnaus judumo mieste planus ir susiduria su panašiais iššūkiais spręsdami eismo organizavimo problemas.
Vilnius siūlo Lietuvoje įteisinti Nyderlanduose ir Belgijoje taikomą „dviračių gatvės“ reglamentavimą. Į gerąją šių valstybių praktiką dėmesį atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija, ieškanti būdų įgyvendinti darnaus judumo planuose keliamą tikslą.
Saugaus eismo komisija paragino Susisiekimo ministeriją inicijuoti Lietuvos Kelių eismo taisyklių pakeitimus įteisinant „dviračių gatvės“ sąvoką. Šiuo pasiūlymu siekiama nuosekliai gerinti keliavimo dviračiu kokybę, gerinti eismo kultūrą bei aiškiai reglamentuoti eismo dalyvių judėjimą, pabrėžiant, kad esamame teisiniame reguliavime nėra jokių svertų suteikti dviratininkams pirmumą prieš kitas transporto priemones.
„Norint paskatinti kuo daugiau žmonių rinktis dviratį reikia tokio teisinio reguliavimo, kuris suteiktų dviratininkams pirmumą prieš kitas transporto priemones. Tai leis kurti ramesnį, į žmones orientuotą miestą, kuriame transportas nekelia tiek galvos skausmo, kiek dabar“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Įvairių modelių „dviračių gatvių“ reglamentavimą taiko pažangios, dviračių kultūrą išplėtojusios valstybės – tokios kaip Nyderlandai ir Danija, taip pat tokias priemones taiko Belgija, Vokietija, Latvija. Išanalizavus šių šalių taikomas praktikas, Vilnius siūlo įteisinti Belgijoje bei Nyderlanduose taikomą „dviračių gatvės“ reglamentavimą, kurį apibrėžia šios pagrindinės taisyklės: „dviračių gatvės“ ženklai įrengiami tik ramaus eismo gatvėse, kur leistinas greitis yra 30 km/val. ir mažesnis; „dviračių gatvėje“ pirmumo teisė prieš kitas transporto priemones galioja dviratininkams – automobiliams draudžiama juos lenkti; dviratininkai taip pat gali naudotis visu eismo juostos pločiu (neprivalo judėti prie pat dešiniojo kelkraščio); „dviračių gatvėje“ automobilių greitis ribojamas kelio ženklais, horizontaliu ženklinimu ir/ar infrastruktūrinėmis priemonėmis; „dviračių gatvės“ pradžia ir pabaiga papildomai žymimos kelio ženklais.
Vilniaus miesto savivaldybė, ieškodama sprendimų patogesniam judėjimui dviračiu ir eismo dalyvių informavimui, buvo pradėjusi „Dviračiams draugiškos gatvės“ iniciatyvą – prieš keletą metų mieste atsirado papildomas ženklinimas, kuriuo siekta atkreipti vairuotojų dėmesį į dviratėmis transporto priemonėmis judančius eismo dalyvius, tačiau šis žymėjimas nebuvo ir nėra numatytas teisės aktuose, tad nėra įpareigojantis.
„Vilniaus miesto centrinėje dalyje, gyvenamuosiuose rajonuose vyrauja ramaus eismo gatvės, kuriose atskira dviračių infrastruktūra neplanuojama dėl erdvės trūkumo ir gatvės daugiafunkciškumo, vyraujančio mišraus eismo. Vilniaus savivaldybė įgyvendina planus ramaus eismo gatvių humanizavimui – jų perprojektavimui, eismo pertvarkymui infrastruktūrinėmis, taktinio urbanizmo priemonėms. Visgi, nepaisant ženklais ar infrastruktūrinėmis priemonėmis numatomų ribojimų, automobilių vairuotojai vis dar yra linkę viršyti leistiną greitį ar nesilaikyti numatytų saugaus atstumo išlaikymo rekomendacijų atliekant lenkimo manevrą, kas kelia pavojų dviratininkams“, – komentavo Saugaus eismo komisijos narys, Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin.
Vilniaus siūlomas reguliavimas padėtų ir kitiems 17-ai Lietuvos miestų bei miestelių, kurie yra parengę ir patvirtinę darnaus judumo mieste planus ir susiduria su panašiais iššūkiais spręsdami eismo organizavimo problemas.
