Jis kartu su savo mažyte inžinierių komanda pradėjo darbuotis prie vidutinio dydžio sedano, sukūrė pirmąjį prototipą ir jį parodė tuometinei „Volkswagen“ vadovybei. Būtent jo dėka „C1“ kartos „Audi 100“ ir pateko į serijinę gamybą ir pradėjo formuoti modernios „Audi“ markės įvaizdį.
„Audi 100“ ne tik pateisino projekto autoriaus lūkesčius. „Audi 100“ pateisino „Volkswagen“ vadovų lūkesčius. Pirmos kartos modelis buvo gaminamas nuo 1968 iki 1976 metų, ir per šį laikotarpį vokiečiai pagamino net 796 787 sedanus ir 30 687 automobilius su kupė kėbulo tipu.
Antroji pavara
Daugiau drąsos ir užtikrintumo įgavusi „Audi“, 1976 metais pristatė antrosios kartos modelį – „Audi 100 (C2)“. Tai buvo griežtesnių formų automobilis, kuris buvo komplektuojamas su skirtingo benzininiais ir dyzeliniais motorais.
Iš visų panašaus dydžio automobilių „Audi 100“ išskyrė tuo, jog buvo komplektuojama su 5 cilindrų jėgos agregatu. Anuomet tai buvo visiškai neįprasta ir daugeliui nematyta koncepcija, tačiau „Audi“ atstovai tuomet tikino, jog 5 cilindrų motoras siūlo 6 cilindrų pajėgumą ir 4 cilindrų ekonomiją.
Šiaurės Amerikoje „Audi 100“ buvo pardavinėjamas kitu vardu – „Audi 5000“. Vokiečių gamintojas anapus Atlanto gyvenantiems vairuotojams iškart siūlė modelį su 5 cilindrų jėgos agregatu, vien dėl to, jog jis lengviau praeitų JAV ekologijos standartus.
Šiaurės Amerikos rinkai skirti modeliai nepasižymėjo kvapą gniaužiančiomis charakteristikomis. Pavyzdžiui, pati pajėgiausia versija išvystė vos 130 arklio galių, o taupieji dyzeliai išvystė 68 arba 85 arklio galias.
Populiarioji „silkė“
Tai – savotiška legenda, kurios dėka visiems nunešė stogą. „Audi“ su šiuo modeliu sugebėjo užkariauti keletą naujų teritorijų, kurios padėjo atverti duris į klubą, kuriame cigarus rūkydavo tik „BMW“, „Jaguar“ ir „Mercedes Benz“.
„C3“ modelio karta tuomet išsiskyrė itin aerodinamišku kėbulu – Cx rodiklis siekė vos 0.30. Be to, automobilio kėbulas buvo apsaugotas nuo korozijos, variklių gamoje netrūko efektyvių, pajėgių motorų, praktiškiems pirkėjams buvo siūlomas modelis universalo kėbulu, o nuotykių ieškantiems vairuotojams buvo siūlomas modelis su keturių varančiųjų ratų pavara.
„C3“ taip pat buvo svarbus ir dėl dar vienos priežasties – jis „Audi“ kompanijai atvėrė kelius į plačius automobilių sporto vandenis. Taip, puikiai žinome, jog „Audi Quattro“ išgarsino keturių varančiųjų ratų pavarą ir pakeitė Pasaulio ralio čempionato taisykles, tačiau žiedinės lenktynės buvo „Audi“ pati mėgstamiausia žaidimų aikštelė.
„Audi 200 Turbo Quattro“ dominavo visose įmanomose pirmenybėse. Be to, 650 arklio galių jėgainę turėjusi „Audi 5000 Quattro“ sugebėjo pagerinti pasaulio greičio rekordą. Tuomet šiam automobiliui pavyko pasiekti didesnį nei 350 km/val. greitį.
Ketvirta klasė
„C4“ kartos modelis buvo paskutinis „Audi 100“ pasispardymas. Nuo 1991 iki 1994 metų gamintas modelis buvo vadinamas „Audi 100“ vardu, tačiau po to, kai gamintojas nusprendė pakeisti modelių vardų struktūrą, 1994 metais pasirodęs atnaujintas modelis atsikratė „Audi 100“ vardo, o jo vietą užėmė „Audi A6“.
„C4“ kartos modelis ryškių pokyčių į segmentą neatnešė. Tai buvo solidus „C3“ kartos modelio pratęsimas. Sprendžiant iš „C4“ pardavimų statistikos, ši formulė pasiteisino su kaupu.
Žvelgiant automano akimis, įžymioji ir iki šiol mylima „C4“ turėjo vieną išskirtinę modifikaciją – „Audi S6“, kurios ratus suko 4,2 litro, 8 cilindrų, 290 arklio galių išvystanti širdis. Kaip ir priklauso pajėgiai „Audi“ šeimos atstovei – naujoji versija turėjo „Quattro“ keturių varančiųjų ratų pavarą.
Naujos kartos atstovas
Artėjant naujam tūkstantmečiui, tvirtai „Premium“ automobilių klube įsitvirtinusiais „Audi“ atėjo metas atakuoti savo pagrindinius varžovus.
1997 metais Ženevos automobilių parodoje „Audi“ pristatė „C5“ vardu pavadintą „Audi A6“ modelių šeimą. Tai buvo ilgesnis, modernesnis ir technologiškai pažangesnis automobilis, tačiau 1999 metais „Audi“ pristatė „A6“ universalo versiją, dėl kurios tuomet buvo einama iš proto.
Šiais laikais mūsų nestebina padidinto pravažumo automobiliai ar „visureigiai“, tačiau 1999 metais pasirodęs „Audi A6 Allroad“ buvo kaip balta varna – iš rėmų bandantis išlipti padidinto pravažumo universalas, kuris anuomet turėjo tik vieną konkurentą iš „Subaru“ stovyklos. „Mercedes Benz“ panašaus tipo modelį sugebėjo pasiūlyti tik po 17 metų...
„C5“ modelio karta buvo spalvinga ir dėkinga automobilių entuziastams. Po šio modelio vėliava pasirodė net keletas skirtingų, sportiškų „Audi A6“ modelių: „Audi S6“ su 6 cilindrų motoru. Tada atėjo eilė garsiajai „Audi RS6“, kuri tuomet demonstravo superautomobiliams būdingas technines charakteristikas.
„Audi“ norėdama tinkamai paminėti „C5“ kartos modelio gamybos pabaigą, 2004 metais pasauliui pristatė „Audi RS6 Plus“. Galingesnį motorą, geresnę stabdžių sistemą, standesnę važiuoklę turėjęs modelis iki šiol yra tikra retenybė. Jų buvo pagaminta vos 999 vienetai.
Šešiukė
2004 metais „Audi“ į pasaulį išleido visiems puikiai pažįstamą „C6“ kartos modelį. Automobilį už kurio dizainą buvo atsakingas ne vokietis, ne čekas, ne britas ir ne skandinavas.
„C6“ kartos modelio dizainą sukūrė Satoshi Vada – japonų kilmės dizaineris, kuris anuomet dirbo „Audi“ dizaino departamente. Būtent šio žmogaus dėka gimė „Avantissimo“ ir „Pikes Peak Quattro“ koncepcijos.
Kartu su „C6“ modeliu „Audi“ pradėjo plačiai naudoti milžiniškas radiatoriaus groteles, modernius variklius su tiesioginiu įpurškimu ir „MMI“ multimedijos sistemą.
Vos po keturių metų „C6“ sugrįžo iš grožio klinikos. Populiariam „Audi“ modeliui buvo atlikti kosmetiniai ir techniniai patobulinimai, kurie nublanko prieš fantastišką „Audi RS6“ ir pritrenkiančiai skambančiam V10 tipo motorui.
„C6“ kartos „Audi RS6“ buvo sukurta laikotarpiu, kuomet „Mercedes Benz“ didžiavosi naudodama V12 jėgos agregatus, o „BMW“ į lengvo naudojimo automobilius grūdo 5 litrų V10.
Priešpaskutinis
„C7“ – arba „C6“ modelio evoliucija, kuri reprezentavo visiškai kitokį automobilių pramonės laikotarpį. „C7“ buvo gaminamas kuomet žmonės džiaugėsi dyzelinių variklių ekonomija, vėliau – jų nekentė, kol galiausiai pradėjo terorizuoti gamintojus, jog jiems pasiūlytų elektra varomas mašinas.
Dėl sparčiai besikeičiančių taršos reikalavimų, pati sportiškiausia „C7“ modelio versija – „Audi RS6“ privalėjo atsisakyti 10 cilindrų širdies ir savo vietą užleisti 8 cilindrų motorui, kuris pasižymėjo didesniu efektyvumu.
Šis variklis ir šis modelis tapo neįtikėtinai populiarus tarp automanų, kurie mėgsta dalyvauti mėgėjiškose traukos lenktynėse (mes žiūrime į Rusiją). Specialistų dėka, 8 cilindrų variklio galia būdavo pakeliama iki 800 - 900 arklio galių, o kai kuriais atvejais ir daugiau.
