„Nemuno žiedas“ - vienintelė vieta, kurioje kiekvienas automanas gali išspausti maksimumą iš savo automobilio, patobulinti savo vairavimo įgūdžius ar tiesiog gerai praleisti laiką.
Kauno miesto pašonėje įsikūrusi trasa oficialiai buvo įkurta 1961 metais. Lenktynių trasos projektas ilgus metus sunkiai skynėsi savo kelią. Ji turėjo kelias konfigūracijas ir, kaip ir visame pasaulyje, vis buvo tobulinama dėl saugumo.
Pirmoji trasos konfigūracija driekėsi per Kauno - Šakių plentą, prasukdama per Kačerginės miestelį. Lenktynių metu bendro naudojimo kelio atkarpos būdavo uždaromos. Papildomų saugumo priemonių tuo metu nebuvo, o ir sportiniai automobiliai niekuo nesiskyrė nuo standartinių. Jie neturėjo nei saugos lankų, nei specialių padangų.
Augant Lietuvos autosportui didėjo lenktynių skaičius ir Kačerginės miestelio gyventojai ėmė skųstis nuolatiniu triukšmu. Todėl 1966 metais buvo nuspręsta padaryti specialų žiedą panaudojant dalį Kauno - Šakių plento. Darbų ėmėsi valstybinis projektavimo institutas „Lietkelprojektas“. Jis suprojektavo 6034,5 metrų žiedą, kuris oficialiose, Maskvai pateiktose ataskaitose, buvo pavadintas „vietiniu keliu, skirtu plento apvažiavimui“.
Vėlesnis projektas buvo pradėtas vykdyti 1987 metais. Pagal planą „Nemuno žiedas“ turėjo tapti aukšto lygio autosporto kompleksu. Jame turėjo būti trys skirtingo ilgio asfaltuoti žiedai lenktynėms. Didžiojo žiedo ilgis buvo numatytas 6,99 km., mažesniojo – 3,42 km. ir mažiausiojo – 3,27 km. Trasos viduryje taip pat buvo numatyta statyti autokroso, motociklų, kartingų trasas ir net motobolo aikštelę. Tačiau šis projektas taip ir nebuvo baigtas.
Tad dabar sugrįžkime į 1961 metus ir pasižiūrėkime kaip autosporto entuziastai džiaugėsi vienintele lenktynių trasa Lietuvoje.
„Nemuno žiedas“ - vienintelė vieta, kurioje kiekvienas automanas gali išspausti maksimumą iš savo automobilio, patobulinti savo vairavimo įgūdžius ar tiesiog gerai praleisti laiką.
Kauno miesto pašonėje įsikūrusi trasa oficialiai buvo įkurta 1961 metais. Lenktynių trasos projektas ilgus metus sunkiai skynėsi savo kelią. Ji turėjo kelias konfigūracijas ir, kaip ir visame pasaulyje, vis buvo tobulinama dėl saugumo.
Pirmoji trasos konfigūracija driekėsi per Kauno - Šakių plentą, prasukdama per Kačerginės miestelį. Lenktynių metu bendro naudojimo kelio atkarpos būdavo uždaromos. Papildomų saugumo priemonių tuo metu nebuvo, o ir sportiniai automobiliai niekuo nesiskyrė nuo standartinių. Jie neturėjo nei saugos lankų, nei specialių padangų.
Augant Lietuvos autosportui didėjo lenktynių skaičius ir Kačerginės miestelio gyventojai ėmė skųstis nuolatiniu triukšmu. Todėl 1966 metais buvo nuspręsta padaryti specialų žiedą panaudojant dalį Kauno - Šakių plento. Darbų ėmėsi valstybinis projektavimo institutas „Lietkelprojektas“. Jis suprojektavo 6034,5 metrų žiedą, kuris oficialiose, Maskvai pateiktose ataskaitose, buvo pavadintas „vietiniu keliu, skirtu plento apvažiavimui“.
Vėlesnis projektas buvo pradėtas vykdyti 1987 metais. Pagal planą „Nemuno žiedas“ turėjo tapti aukšto lygio autosporto kompleksu. Jame turėjo būti trys skirtingo ilgio asfaltuoti žiedai lenktynėms. Didžiojo žiedo ilgis buvo numatytas 6,99 km., mažesniojo – 3,42 km. ir mažiausiojo – 3,27 km. Trasos viduryje taip pat buvo numatyta statyti autokroso, motociklų, kartingų trasas ir net motobolo aikštelę. Tačiau šis projektas taip ir nebuvo baigtas.
Tad dabar sugrįžkime į 1961 metus ir pasižiūrėkime kaip autosporto entuziastai džiaugėsi vienintele lenktynių trasa Lietuvoje.
