Didžiosios Britanijos automobilių pramonės istorija yra didinga, tačiau daugelis šios šalies gamintojų neatrado finansinės sėkmės. Iš didžiulės šūsnies markių, Anglijoje beliko nišinius modelius gaminantys „Morgan“, indams priklausantys „Jaguar“ , ir „Land Rover“, bei dar keletas didžiulių žuvų apžioti gamintojai, įskaitant ir „Aston Martin“. Žinoma, pastaraisiais dešimtmečiais netrūko bandymų atgaivinti „Triumph“, „TVR“ ar „Jensen“, tačiau pastangos nedavė vaisių ir šios markės nugrimzdo į istoriją.
Taigi, prisiminkime vieną iš legendinių britiškų gamintojų, „Jensen“, ir tuos laikus, kuomet markė išgyveno aukso amžių. Savo veiklą „Jensen“ pradėjo dar 1934 metais, kuomet pradėjo savo veiklą, kaip automobilių kėbulų gamintojas. Praūžus Antrajam pasauliniam karui, kompanijos vadovybė nusprendė pradėti gaminti automobilius, kurių pirmasis buvo „CV8“ modelis. 1962 metais pro gamyklos vartus išriedėjęs „CV8“ buvo „GT“ klasės automobilis, tačiau nesusilaukė didelio pasisekimo ir 1966 metais „Jensen“ jį pakeitė „Interceptor“ modeliu.
„Jensen Interceptor“ dizainą sukūrė tuo metu šlovės padangėje buvę „Carrozzeria Touring“ dizaineriai, o po variklio dangčiu slėpėsi amerikietiškas „Chrysler“ aštuonių cilindrų variklis. Pirmaisiais gamybos metais buvo siūlomas tik vienas, 250 arklio galių pasirinkimas, bet vėliau buvo pristatyta galingesnė versija, turinti net 330 kumelių. Gamintojas siūlė trijų tipų kėbulus – kupė, kabrioleto ir hečbeko ir negana to, kasmet skoningai atnaujindavo kėbulo detales. Iš pirmo žvilgsnio, toks paketas turėjo būti pasmerktas sėkmei.
Parduoti tokį laimės kūdikį buvo vieni juokai, tačiau vidinės kompanijos problemos pradėjo skandinti ne tik „Interceptor“, bet ir visą „Jensen“ markę. Gamintojui pastoviai trūko lėšų, todėl investuotojai, bei valdyba buvo keičiami, kaip kojinės, kol galiausiai prie kompanijos vairo stojo Kjellas Qvale, kuris iš visų jėgų stengėsi atgaivinti „Jensen“. Vyro pastangos buvo bergždžios ir dar viena britiška markė nugarmėjo į bankrotą 1976-aisiais.
Nors ir pagaminusi beveik pusseptinto tūkstančio „Interceptor“ automobilių, „Jensen“ nesugebėjo išspręsti savo finansinių problemų, kas ir privedė kompaniją prie išnykimo nuo žemės paviršiaus. Tačiau „Jensen Interceptor“ įsirėžė į istorijos puslapius, kaip vienas puikiausių pavyzdžių, kuomet amerikiečiai ir europiečiai kartu sukuria egzotišką automobilį.
Didžiosios Britanijos automobilių pramonės istorija yra didinga, tačiau daugelis šios šalies gamintojų neatrado finansinės sėkmės. Iš didžiulės šūsnies markių, Anglijoje beliko nišinius modelius gaminantys „Morgan“, indams priklausantys „Jaguar“ , ir „Land Rover“, bei dar keletas didžiulių žuvų apžioti gamintojai, įskaitant ir „Aston Martin“. Žinoma, pastaraisiais dešimtmečiais netrūko bandymų atgaivinti „Triumph“, „TVR“ ar „Jensen“, tačiau pastangos nedavė vaisių ir šios markės nugrimzdo į istoriją.
Taigi, prisiminkime vieną iš legendinių britiškų gamintojų, „Jensen“, ir tuos laikus, kuomet markė išgyveno aukso amžių. Savo veiklą „Jensen“ pradėjo dar 1934 metais, kuomet pradėjo savo veiklą, kaip automobilių kėbulų gamintojas. Praūžus Antrajam pasauliniam karui, kompanijos vadovybė nusprendė pradėti gaminti automobilius, kurių pirmasis buvo „CV8“ modelis. 1962 metais pro gamyklos vartus išriedėjęs „CV8“ buvo „GT“ klasės automobilis, tačiau nesusilaukė didelio pasisekimo ir 1966 metais „Jensen“ jį pakeitė „Interceptor“ modeliu.
„Jensen Interceptor“ dizainą sukūrė tuo metu šlovės padangėje buvę „Carrozzeria Touring“ dizaineriai, o po variklio dangčiu slėpėsi amerikietiškas „Chrysler“ aštuonių cilindrų variklis. Pirmaisiais gamybos metais buvo siūlomas tik vienas, 250 arklio galių pasirinkimas, bet vėliau buvo pristatyta galingesnė versija, turinti net 330 kumelių. Gamintojas siūlė trijų tipų kėbulus – kupė, kabrioleto ir hečbeko ir negana to, kasmet skoningai atnaujindavo kėbulo detales. Iš pirmo žvilgsnio, toks paketas turėjo būti pasmerktas sėkmei.
Parduoti tokį laimės kūdikį buvo vieni juokai, tačiau vidinės kompanijos problemos pradėjo skandinti ne tik „Interceptor“, bet ir visą „Jensen“ markę. Gamintojui pastoviai trūko lėšų, todėl investuotojai, bei valdyba buvo keičiami, kaip kojinės, kol galiausiai prie kompanijos vairo stojo Kjellas Qvale, kuris iš visų jėgų stengėsi atgaivinti „Jensen“. Vyro pastangos buvo bergždžios ir dar viena britiška markė nugarmėjo į bankrotą 1976-aisiais.
Nors ir pagaminusi beveik pusseptinto tūkstančio „Interceptor“ automobilių, „Jensen“ nesugebėjo išspręsti savo finansinių problemų, kas ir privedė kompaniją prie išnykimo nuo žemės paviršiaus. Tačiau „Jensen Interceptor“ įsirėžė į istorijos puslapius, kaip vienas puikiausių pavyzdžių, kuomet amerikiečiai ir europiečiai kartu sukuria egzotišką automobilį.
