Pačią geriausią komponentų dalinimosi programą turi „VAG“ koncernas, kuris tą pačią platformą panaudoja sukurdama ne du, ne penkis, o kelias dešimtis naujų modelių.
Tokia pati praktika taikoma su varikliais, pakabos komponentais, pavarų dėžėmis. Ar tai trūkumas? Žinoma, kad ne, nes žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, tokiu būdu „VAG“ koncernas apsaugo kiekvieno vartotojo piniginę nuo milžiniškų atsarginių detalių kainų.
Tad jeigu pažvelgsime į modernius „Škoda“ automobilius - išvysime čekų inžinierių geriausias interpretacijas naudojant tuos pačius komponentus kaip ir „Volkswagen“ ar „Seat“ inžinieriai. Bet jeigu atsuksime laiką maždaug 30 - 40 metų atgal - pamatytume visiškai kitokį vaizdą.
Super klasė
„Škoda“, būdamas nepriklausomas automobilių gamintojas, stengdavosi užkariauti pasaulį savomis jėgomis. Kai kurie bandymai būdavo sėkmingi, kai kurie bandymai buvo nesėkmingi, tačiau „Škoda“ inžinieriai nenuleisdavo rankų.
Aštuntame ir devintame dešimtmečiuose „Škoda“ gamino ne pačius įdomiausius ar įspūdingiausius automobilius, tačiau šių žodžių nesinorėtų panaudoti pažvelgus į „Škoda“ autosporto divizijos kūrinius.
Susipažinkite su „Škoda 110 R“ - vienu galingiausiu, įspūdingiausiu ir kiečiausiu čekiškos markės bolidu, kuris aštuntame dešimtmetyje dalyvavo „Super Saloons“ vardu pavadintame čempionate.
Įdomu yra tai, jog „110 R“ kupė išlaikė originalaus modelio komponuotę. Nepaisant išplatintų sparnų, pasikeitusių pakabos komponentų ir automobilio viduje esančių saugos lankų, „110 R“ kupė turėjo gale sumontuotą motorą ir buvo varomas galiniais ratais.
Vis gi, kuo šis „110 R“ kupė ypatingas? Šis čekiškas bolidas turėjo 5.0 litrų darbinio tūrio, 8 cilindrų benzininį variklį, kuris buvo pasiskolintas iš „Chevrolet“.
Pirmieji bandymai sumontuoti variklį gale buvo nesėkmingi. Pradėjus akceleratoriaus pedalą spausti iki dugno, priekinė automobilio dalis pakildavo. Antrasis ir trečiasis bandymas patobulinti „110 R“ buvo kur kas sėkmingesni. Variklis buvo sumontuotas šalia galinės ašies.
477 arklio galias išvystęs motoras, vos 865 kilogramus sveriantį automobilį priversdavo skristi. 1974 metų sezone, Johno Turnerio vairuojamas automobilis tiesiosiose sugebėdavo pasiekti net 280 km/val. greitį.
Johnas Turneris tais pačiais metais iškovojo net aštuonias pergales, penkis kartus pagerino trasos įveikimo rekordus. Pasibaigus sezonui Johnas Turneris netgi tapo oficialiu „Škoda“ atstovu D.Britanijoje.
1975 metų sezonas nebuvo pats sėkmingiausias. Pasikeitus taisyklėms, „Škoda“ bolidui buvo sunku prisitaikyti prie modernesnių ir lengvesnių varžovų. Prie 1975 metų sezono nesėkmės prisidėjo ir naujas vairuotojas, kuris nesugebėjo baigti ne vienų lenktynių.
