Nuolat spaudžiantis šaltis, gausus sniegas ir plikledis yra pavojingas derinys Lietuvos keliuose. Apibendrindami pirmuosius du šios žiemos mėnesius, draudimo ekspertai skaičiuoja, kad palyginus su praėjusia žiema, šią – eismo įvykių skaičius išaugo net dvigubai. Vis dėlto nelaimingų atsitikimų keliuose galima išvengti apsišarvavus kantrybe – pasirinkti saugų greitį, kelionėms skirti daugiau laiko ir atidžiai stebėti pokyčius kelyje.
Didžiausi priešai – sniegas ir ledas
Šią žiemą tiek vairuotojai, tiek ir pėstieji jau spėjo patirti visus sezono rūpesčius: sniegą, ledą, atlydį ir panašu, kad tokie orai dar nesitrauks. „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas skaičiuoja, kad dėl kur kas atšiauresnės žiemos eismo įvykių skaičius Lietuvos keliuose išaugo dvigubai.
„Praėjusiais metais žiema buvo gerokai švelnesnė. Šį sezoną snygis visą Lietuvą apimdavo dažniau ir stipriau. Buvo ir tokių atvejų, kai oro temperatūra gana staigiai keitėsi iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai – tokie pokyčiai smarkiai apsunkina vairuotojų kasdienybę. Būtent tokiomis, labai žiemiškomis dienomis, ir sulaukiame daugiausiai pranešimų apie eismo įvykius“, – pirmuosius du šaltojo sezono mėnesius apibendrina M. Balinskas.
Stebėjimų duomenys rodo, kad įprastai išaugusį avaringumą keliuose žiemą lemia pirmasis, o vėliau – ir gausiai iškritęs sniegas bei kelius padengęs plikledis. Iš kitos pusės prie to prisideda ir kartais neįvertinamas saugus atstumas, vairavimo įgūdžių trūkumas.
Skaudesnės avarijos – užmiestyje
Tiesa, eismo įvykių padariniai žiemą labai skiriasi priklausomai nuo vietovių. Pavyzdžiui, užmiestyje avarijos dažniau būna skaudesnės – ten kartais pasirenkamas didesnis greitis ir ne visai atidžiai įvertinama danga. Būtent dėl šių priežasčių užmiesčio keliuose nukenčia ne tik automobiliai, bet ir jais keliaujantys žmonės, o sužalojimai tokiais atvejais būna labai įvairūs – nuo lengvų sumušimų iki kaulų lūžių.
Tuo tarpu miestuose šią žiemą padaugėjo ir smulkių, ir prie vidutinių priskiriamų eismo įvykių. Pavyzdžiui, smulkūs – kai nespėjama sustabdyti, nuslystama ir užkliudoma šalia stovinti transporto priemonė, o štai vidutiniai yra mažiau priklausantys nuo sezono – kai žmogus tiesiog nepastebėjo, neįvertino, nespėjo ar panašiai. Skaičiuojama, kad vidutinė tokių eismo įvykių žala transporto priemonei siekia apie 1000 eurų – priklauso nuo sugadinimų bei automobilio modelio, amžiaus. Palyginus su ankstesniais, šiais metais bendrai žalų smarkiai padidėjo, bet kadangi išaugo ir rimtų, ir kiek smulkesnių eismo įvykių – vidutinė suma išlieka panaši.
Žiemiškų įpročių lavinimas
Tam, kad tokių nuostolių, o kartais ir sveikatai pavojingų atsitikimų būtų išvengta, ekspertai pataria daugiau dėmesio skirti pačiam automobiliui. Pavyzdžiui, labai daug skaudžių nelaimių kelyje įvyksta tuomet, kai per daug pasitikima automobilio stabdymo sistemomis, padangomis, taip pat ir valytuvais. Prieš leidžiantis į kelią vertėtų pasibandyti tiek kelio dangą, tiek ir tai, kaip automobilio sistemos reaguoja į vis kitokias oro sąlygas. Avarijų padeda išvengti ir keli tik žiemą prisimenami vairuotojų įpročiai.
„Kelyje atskirti labiausiai skubančius ypač lengva: nenuvalyti apledėję langai ir sniego sluoksnis ant automobilio. Tam, kad skubėti nereikėtų, šaltuoju metų laiku įprastą kelionės laiką verta padvigubinti ir dalį to papildomo laiko skirti automobilio paruošimui kelionei. Nuo langų atidžiai nugrandyti ledą bei nuvalyti sniego pusnis nuo viso automobilio rekomenduojama tam, kad ir vairuotojas, ir kiti eismo dalyviai būtų saugesni. Nuo važiuojančios mašinos krentantis sniegas gali bloginti matomumą, o jei sniegas yra kietesnis, jis gali ir apgadinti iš paskos važiuojančią transporto priemonę“, – teigia M. Balinskas.
Nuolat spaudžiantis šaltis, gausus sniegas ir plikledis yra pavojingas derinys Lietuvos keliuose. Apibendrindami pirmuosius du šios žiemos mėnesius, draudimo ekspertai skaičiuoja, kad palyginus su praėjusia žiema, šią – eismo įvykių skaičius išaugo net dvigubai. Vis dėlto nelaimingų atsitikimų keliuose galima išvengti apsišarvavus kantrybe – pasirinkti saugų greitį, kelionėms skirti daugiau laiko ir atidžiai stebėti pokyčius kelyje.
Didžiausi priešai – sniegas ir ledas
Šią žiemą tiek vairuotojai, tiek ir pėstieji jau spėjo patirti visus sezono rūpesčius: sniegą, ledą, atlydį ir panašu, kad tokie orai dar nesitrauks. „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas skaičiuoja, kad dėl kur kas atšiauresnės žiemos eismo įvykių skaičius Lietuvos keliuose išaugo dvigubai.
„Praėjusiais metais žiema buvo gerokai švelnesnė. Šį sezoną snygis visą Lietuvą apimdavo dažniau ir stipriau. Buvo ir tokių atvejų, kai oro temperatūra gana staigiai keitėsi iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai – tokie pokyčiai smarkiai apsunkina vairuotojų kasdienybę. Būtent tokiomis, labai žiemiškomis dienomis, ir sulaukiame daugiausiai pranešimų apie eismo įvykius“, – pirmuosius du šaltojo sezono mėnesius apibendrina M. Balinskas.
Stebėjimų duomenys rodo, kad įprastai išaugusį avaringumą keliuose žiemą lemia pirmasis, o vėliau – ir gausiai iškritęs sniegas bei kelius padengęs plikledis. Iš kitos pusės prie to prisideda ir kartais neįvertinamas saugus atstumas, vairavimo įgūdžių trūkumas.
Skaudesnės avarijos – užmiestyje
Tiesa, eismo įvykių padariniai žiemą labai skiriasi priklausomai nuo vietovių. Pavyzdžiui, užmiestyje avarijos dažniau būna skaudesnės – ten kartais pasirenkamas didesnis greitis ir ne visai atidžiai įvertinama danga. Būtent dėl šių priežasčių užmiesčio keliuose nukenčia ne tik automobiliai, bet ir jais keliaujantys žmonės, o sužalojimai tokiais atvejais būna labai įvairūs – nuo lengvų sumušimų iki kaulų lūžių.
Tuo tarpu miestuose šią žiemą padaugėjo ir smulkių, ir prie vidutinių priskiriamų eismo įvykių. Pavyzdžiui, smulkūs – kai nespėjama sustabdyti, nuslystama ir užkliudoma šalia stovinti transporto priemonė, o štai vidutiniai yra mažiau priklausantys nuo sezono – kai žmogus tiesiog nepastebėjo, neįvertino, nespėjo ar panašiai. Skaičiuojama, kad vidutinė tokių eismo įvykių žala transporto priemonei siekia apie 1000 eurų – priklauso nuo sugadinimų bei automobilio modelio, amžiaus. Palyginus su ankstesniais, šiais metais bendrai žalų smarkiai padidėjo, bet kadangi išaugo ir rimtų, ir kiek smulkesnių eismo įvykių – vidutinė suma išlieka panaši.
Žiemiškų įpročių lavinimas
Tam, kad tokių nuostolių, o kartais ir sveikatai pavojingų atsitikimų būtų išvengta, ekspertai pataria daugiau dėmesio skirti pačiam automobiliui. Pavyzdžiui, labai daug skaudžių nelaimių kelyje įvyksta tuomet, kai per daug pasitikima automobilio stabdymo sistemomis, padangomis, taip pat ir valytuvais. Prieš leidžiantis į kelią vertėtų pasibandyti tiek kelio dangą, tiek ir tai, kaip automobilio sistemos reaguoja į vis kitokias oro sąlygas. Avarijų padeda išvengti ir keli tik žiemą prisimenami vairuotojų įpročiai.
„Kelyje atskirti labiausiai skubančius ypač lengva: nenuvalyti apledėję langai ir sniego sluoksnis ant automobilio. Tam, kad skubėti nereikėtų, šaltuoju metų laiku įprastą kelionės laiką verta padvigubinti ir dalį to papildomo laiko skirti automobilio paruošimui kelionei. Nuo langų atidžiai nugrandyti ledą bei nuvalyti sniego pusnis nuo viso automobilio rekomenduojama tam, kad ir vairuotojas, ir kiti eismo dalyviai būtų saugesni. Nuo važiuojančios mašinos krentantis sniegas gali bloginti matomumą, o jei sniegas yra kietesnis, jis gali ir apgadinti iš paskos važiuojančią transporto priemonę“, – teigia M. Balinskas.
