Automobilių pasaulis, panašiai kaip ir visas aplinkui paremtas materialiniais garbės matavimo aspektais. Dauguma megėjų modifikuotus automobilius vertina pagal kuo ilgesni modlist'ą ar brangių patobulinimų sąrašo dydį. Tačiau galima sutikti ir "atsiskyrelių", kurie nesistengia įtikti visiems ir "stato" savo automobilį su meile, suteikia kūriniui sielą. Vietoj to, kad pamaitinti kitus automobilių megejus beprotiškai gražiais, išvirtusiais ratais, nupoliruotais variklių skyriais ar kitais šou automobilio elementais. Pastarasis benzingalvių tipažas darosi viską sau, atranda vidinį pasitenkinimą be jokios sąžinės graužaties, kad kam nors nepatiks jo "kurinys". Dažnai tokie automobiliai atranda savitą, unikalų stilių, kuris nėra jau toks ir radikaliai baisus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai šis Nissan RS13 vairuojamas Reid Fraser vienas iš tų prieš tai aprašytų pavyzdžių. Automobilis neturi didelio ir prabangaus modų sąrašo. Bet turi aura, kurią negali dauguma projektų pasigirti.
Reid'as nutarė įsigyti Nissan RS13 modelį po to, kai jam atsibodo jo turėta iki šiol Acura Integra DC. Vaikinas jau kelis metus prieš Nissan'ą labai susidomėjo drift'u , tačiau taip ir neturėjo jis progos slysti šonu posukiuose. Laimei jo draugas buvo susidomėjęs jo Integra ir pasiūlė keistis į 240sx RS13 Nissan'a su jau įdėtu SR20DET varikliu. Taip vaikinas tapo šio įdomaus automobilio, kurį matome dabar savininku.
Kaip jau minėta ankščiau, po variklio dangčiu 240SX slepia SR20DET variklį, kuris per pastaruosius kelerius metus tapo vienu populiariausiu variklių drift'o scenoje. Net BMW savininkai mielai keičia savo variklius į šiuos, dėl sąlyginai pigios galios potencialo ir patikimumo. Tačiau, kaip sakoma, galia nieko verta be kontrolės. Todėl siekiant suvaldyti didesnę Nissan'o galią Reid'as instaliavo "Max" firmos koiloverius. O vienas didžiausių iššūkių prie automobilio buvo sutalpinti 15 colių aukščio ir 10 colių pločio "Aero Race" ratus į šį RS13. Ratai lietėsi į viską, net į stabdžių suportus, todėl buvo sudėti 15 milimetrų išnešimo adapteriai (spacers) priekyje ir 25 milimetrų gale. Šiaip ne taip uždėjus ratus, automobilio stovėsena tenkino vaikiną.
Dauguma trasai ar "veiksmui" orientuotų automobilių nebūna kosmetiškai tobulinami, gražinami. Kadangi tik laiko klausimas, kada bus kėbulo kontaktas su kokiu nors objektu ir dings visas grožis akimirksniu. Na Reid'as spjovė į tai ir stengėsi daryt prie automobilio tai kas jam patinka, nekreipiant dėmesio ką kiti pamanys. Šis nusiteikimas ypač išryškėja žiūrint į vaikino 240SX. Automobiliui buvo sugalvota visa spalvų schema ir nudažytas su draugų pagalba. Kadangi jo gyvenime draugai užima didelę dalį, kiekvienam buvo išskirta vieta prie Nissan'o kėbulo, kurią turėjo išmarginti ar kaip kitaip pagražinti. O puikiai praleistas laikas prie šios individualizacijos atsispindės vos tik pažvelgus į automobilį.
Po dažymo vaikinas uždėjo "Chuki" slenksčius ir arkų praplatinimus siekdamas išryškinti agresyvią automobilio stovėseną. Paskutiniai potepiai prie šio labai unikalaus 240SX buvo Bosozoku stiliaus išmetimo sistema.
Didžioji dalis automobilių tobulintojų siekia būti pastebėti ir nori, kad jų automobilis atsidurtu kokiame nors populiariame interneto puslapyje ar žurnale. Tai tarsi trofėjus ir tikslas, bet kaip matome Reid’o RS13 yra tinkamas pavyzdys to kas daroma siekiant įsiteikti sau pačiam, o ne kitiems. Šį savybė dabartinėse automobilių madose yra nykstanti. Būtų džiugiu, jog šis automobilis įkvėptų ir kitus dirbti prie savo automobilio sau, o ne kitiems.
*šaltinis - "StanceWorks"
Automobilių pasaulis, panašiai kaip ir visas aplinkui paremtas materialiniais garbės matavimo aspektais. Dauguma megėjų modifikuotus automobilius vertina pagal kuo ilgesni modlist'ą ar brangių patobulinimų sąrašo dydį. Tačiau galima sutikti ir "atsiskyrelių", kurie nesistengia įtikti visiems ir "stato" savo automobilį su meile, suteikia kūriniui sielą. Vietoj to, kad pamaitinti kitus automobilių megejus beprotiškai gražiais, išvirtusiais ratais, nupoliruotais variklių skyriais ar kitais šou automobilio elementais. Pastarasis benzingalvių tipažas darosi viską sau, atranda vidinį pasitenkinimą be jokios sąžinės graužaties, kad kam nors nepatiks jo "kurinys". Dažnai tokie automobiliai atranda savitą, unikalų stilių, kuris nėra jau toks ir radikaliai baisus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai šis Nissan RS13 vairuojamas Reid Fraser vienas iš tų prieš tai aprašytų pavyzdžių. Automobilis neturi didelio ir prabangaus modų sąrašo. Bet turi aura, kurią negali dauguma projektų pasigirti.
Reid'as nutarė įsigyti Nissan RS13 modelį po to, kai jam atsibodo jo turėta iki šiol Acura Integra DC. Vaikinas jau kelis metus prieš Nissan'ą labai susidomėjo drift'u , tačiau taip ir neturėjo jis progos slysti šonu posukiuose. Laimei jo draugas buvo susidomėjęs jo Integra ir pasiūlė keistis į 240sx RS13 Nissan'a su jau įdėtu SR20DET varikliu. Taip vaikinas tapo šio įdomaus automobilio, kurį matome dabar savininku.
Kaip jau minėta ankščiau, po variklio dangčiu 240SX slepia SR20DET variklį, kuris per pastaruosius kelerius metus tapo vienu populiariausiu variklių drift'o scenoje. Net BMW savininkai mielai keičia savo variklius į šiuos, dėl sąlyginai pigios galios potencialo ir patikimumo. Tačiau, kaip sakoma, galia nieko verta be kontrolės. Todėl siekiant suvaldyti didesnę Nissan'o galią Reid'as instaliavo "Max" firmos koiloverius. O vienas didžiausių iššūkių prie automobilio buvo sutalpinti 15 colių aukščio ir 10 colių pločio "Aero Race" ratus į šį RS13. Ratai lietėsi į viską, net į stabdžių suportus, todėl buvo sudėti 15 milimetrų išnešimo adapteriai (spacers) priekyje ir 25 milimetrų gale. Šiaip ne taip uždėjus ratus, automobilio stovėsena tenkino vaikiną.
Dauguma trasai ar "veiksmui" orientuotų automobilių nebūna kosmetiškai tobulinami, gražinami. Kadangi tik laiko klausimas, kada bus kėbulo kontaktas su kokiu nors objektu ir dings visas grožis akimirksniu. Na Reid'as spjovė į tai ir stengėsi daryt prie automobilio tai kas jam patinka, nekreipiant dėmesio ką kiti pamanys. Šis nusiteikimas ypač išryškėja žiūrint į vaikino 240SX. Automobiliui buvo sugalvota visa spalvų schema ir nudažytas su draugų pagalba. Kadangi jo gyvenime draugai užima didelę dalį, kiekvienam buvo išskirta vieta prie Nissan'o kėbulo, kurią turėjo išmarginti ar kaip kitaip pagražinti. O puikiai praleistas laikas prie šios individualizacijos atsispindės vos tik pažvelgus į automobilį.
Po dažymo vaikinas uždėjo "Chuki" slenksčius ir arkų praplatinimus siekdamas išryškinti agresyvią automobilio stovėseną. Paskutiniai potepiai prie šio labai unikalaus 240SX buvo Bosozoku stiliaus išmetimo sistema.
Didžioji dalis automobilių tobulintojų siekia būti pastebėti ir nori, kad jų automobilis atsidurtu kokiame nors populiariame interneto puslapyje ar žurnale. Tai tarsi trofėjus ir tikslas, bet kaip matome Reid’o RS13 yra tinkamas pavyzdys to kas daroma siekiant įsiteikti sau pačiam, o ne kitiems. Šį savybė dabartinėse automobilių madose yra nykstanti. Būtų džiugiu, jog šis automobilis įkvėptų ir kitus dirbti prie savo automobilio sau, o ne kitiems.
*šaltinis - "StanceWorks"
