Ar įsivaizduojate situaciją, kai gydytojo kabineto duris pravėręs pacientas, kalbą pradeda nuo prašymo: „čia jums, daktarėli, 20 euriukų, bet labai prašau – nedarykit kardiogramos, nematuokit spaudimo ir, ginkdie, jokių kraujo tyrimų“. Toks elgesys neišvengiamai pasėtų abejonių ar žmogus neturi bėdų su galva. Tačiau kai kalba pakrypsta apie automobilių „sveikatą“ analogiška laikysena daugeliui neatrodo esąs tas dalykas, dėl kurio reiktų kvaršinti galvą...
Korupcijos žemėlapis kinta
Gruodžio 9-ąją, kai visoje Europoje minima Tarptautinė antikorupcijos diena, Techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ pristato keleto pastarųjų metų patirtį, laužant stereotipus, bandant pakeisti automobilininkų įpročius ir kovojant su nesąžiningais kontrolieriais.
Nors techninės apžiūros centrų jau seniai neliko „Transparency International“ Lietuvos skyriaus periodiškai sudaromame „Korupcijos žemėlapyje“ sakyti, kad neliko ir tokios problemos, būtų pernelyg drąsu. Apie bandymus „rasti sprendimą“, kai bandoma arba tiesmukai kišti banknotą TAC kontrolieriui, ar naudojantis plačiu pažinčių ratu besigiriančiais veikėjais, gali papasakoti turbūt kiekvienos iš 10 įmonių darbuotojai. Ir ne tik jie. Antai „Toyota“ ir „Lexus“ atstovybės „Mototoja“ serviso vadovas Vytenis Gaspariūnas pasakoja, kad tik dvejus-trejus pastaruosius metus jų bendrovės klientai, prašantys paruošti automobilius techninei apžiūrai, liovėsi siūlyti „arbatpinigius“ TAC kontrolieriams.
„Visuomet buvo, yra ir bus žmonių, kurie dėl didelio užimtumo mieliau patiki automobilius juos nuolat prižiūrinčiam servisui net tik prireikus ką nors tvarkyti, bet ir tada, kai ateina laikas atlikti techninę apžiūrą. Tokiu atveju mes patikriname, ar nėra kokių nors trūkumų, juos radę remontuojame ir išvaduojame žmones nuo bet kokių pašalinių rūpesčių. Tokią palydėjimo į TAC paslaugą teikiam gal 10-15 proc. savo klientų – per metus iki 500 automobilių. Dalis jų visai neseniai stengdavosi palikti papildomus „50 litukų“ ar „20 euriukų“. Kai mes klausdavome „kodėl taip darote?“, dažniausiai išgirsdavome nustebusį kontraklausimą „o tai ką – nereikia?“. T. y. stereotipai kai kuriose galvose vis dar gyvi. Savo ruožtu galiu užtikrinti, kad nė karto nesame girdėję nė menkiausios užuominos apie „sklandesnę“ techninę apžiūrą, jei atvairavę automobilį drauge su 14,6 eurų mokesčiu už patikrą dar pasiūlytume kokius nors papildomus pinigus kontrolieriui“, – teigė V. Gaspariūnas.
Pasiūlymų konstanta
Kaip dažnai TAC darbuotojai gundomi kyšiais, itin tiksliai papasakoti gali bendrovės „Panevėžio techninės apžiūros centras“ direktorius Rimantas Liberis. Prieš keletą metų čia buvo įdiegta sistema, fiksuojanti kiek pasiūlymų „užsimerkti“ prieš žinomai esančius automobilio trūkumus, sulaukia šešių Aukštaitijos regione esančių TA stočių darbuotojai. Pranešę apie tokius dalykus įmonės vadovams (informacija skirta tik vidiniam naudojimui ir teisėsaugos struktūroms nėra perduodama), kontrolieriai buvo įvairiomis priemonėmis skatinami, todėl tikėtina, kad į kompromisus su sąžine nesileido. Statistinis bandymų duoti kyšį vidurkis šių metų sausį-lapkritį – kiek mažiau nei 7 badymai papirkti per mėnesį (viso 74 atvejai).
Ar tai daug? R. Liberis pripažįsta nesąs 100 proc. tikras, kad buvo užfiksuoti visi „pasiūlymai“ ir kad tikrai niekas iš darbuotojų nesusigundė „vokeliu“.
„Darant prielaidą, kad ši statistika atspindi realią padėtį, galime pasidžiaugti, pamažu kintančiais vairuotojų įpročiais. Prašymų „nepamatyti“ automobilio trūkumų mažėja. Svarbu ir tai, kad žmonės kontrolierių pastabų dėl tam tikrų trūkumų nelaiko „priekabiavimu“, bet pripažįsta, jog net tokie dalykai, kaip nedegančios lemputės nėra nekalta smulkmena – jei automobilis tamsoje nematomas arba jei akina kitus eismo dalyvius, nelaimės rizika nepaprastai išauga. Dažniausiai smulkų kyšininkavimą jie teisina tuo, kad šiuo metu neturi galimybių imtis remonto, nes tiesiog neturi reikiamų pinigų, o važiuoti reikia. Didesne problema reiktų laikyti transporto įmonių elgseną, kai vadybininkai spaudžia vairuotojus keliauti į TAC su techniškai netvarkingais sunkvežimiais tik todėl, kad jie „neturi laiko“ gaišti dirbtuvėse. Apie tokius atvejus mes stengiamės informuoti įmonių vadovus“, – pasakojo „Panevėžio techninės apžiūros centras“ direktorius.
Įdomu, kad kai kurių kitų regionų TAC vadovai prisipažino sugadinę santykius su bičiuliais ir netgi giminaičiais, nes principingai laikėsi pozicijos niekam nedaryti nuolaidų.
Dvigubų standartų praktika
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyva atliktų sociologinių apklausų rezultatai rodo, kad absoliuti dauguma gyventojų neigiamai vertina korupciją, tačiau dažnas, atsidūręs situacijoje, kai korupciniai veiksmai padėtų išspręsti jo ar jo artimųjų problemas, nedvejodamas duotų kyšį.
2014 m. Europos Komisijos barometro korupcijai duomenimis Lietuva yra viena iš pirmaujančių tarp tų Europos Sąjungos šalių, kurių gyventojai pateisina kyšių davimą, siekiant asmeninės naudos, - 42 proc. lietuvių pateisintų kyšių pinigine forma davimą, 60 proc. - kyšių dovanų forma davimą, 54 proc. - kyšių paslaugų forma davimą.
Remiantis 2014 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, per paskutiniuosius 12 mėnesių 24 proc. gyventojų teigė davę kyšį. Dažniausiai bandoma papirkti policijos pareigūnus (97,57 proc. visų papirkimo atvejų) siekia išvengti atsakomybės už KET pažeidimus, muitinės darbuotojus (1,03 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,59 proc.), savivaldybių administracijų darbuotojus (0,29 proc.), valstybės tarnautojams prilygintus asmenis (0,22 proc.), valstybės tarnautojus (0,15 proc.), savivaldybės tarybos narius (0,075 proc.)
Pagal skaidrumą ir kovą su korupcija Lietuva yra tik 16 vietoje tarp 28 Europos Sąjungos valstybių.
STT rekomendacijos
Nuo ateinančių metų sausio Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ mokymų centre į kvalifikacijos kėlimo programą bus įtrauktas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų dėstomas kursas. Šios tarnybos pareigūnai taip pat sutiko konsultuoti, kaip efektyviai užkardyti nusikalstamas veikas. Jau dabar visose TA stotyse matomiausiose vietose yra iškabinti įspėjamieji užrašai, raginantys nesitaikstyti su korupcija, nežadėti, nesiūlyti ir neduoti kyšio.
Be to, darbuotojams bus pateiktos detalios instrukcijos, padedančios atpažinti atvejus, kai siūlomas kyšis, kad ir kokia forma jis būtų pateikiamas – pinigus paliekant automobilyje, įkišant tarp dokumentų, bandant perduoti tiesiogiai pokalbio metu ar per tarpininkus, taip pat esant užuominoms apie siūlomas dovanas, paslaugas ar kitas neteisėto atlygio formas.
„Mes nesiekiame nubausti visų, galbūt klaidingai suvokusių galimybę už neteisėtą atlygį gauti techninės apžiūros patvirtinimą ir tuo pačiu kuo daugiau nesusivokusių žmonių perduoti teisėsaugos institucijoms. Mūsų tikslas – korupcijos užkardymas ir prevencija“, – teigia „Transekstos“ valdybos pirmininkas Antanas Dadurka.
Ar įsivaizduojate situaciją, kai gydytojo kabineto duris pravėręs pacientas, kalbą pradeda nuo prašymo: „čia jums, daktarėli, 20 euriukų, bet labai prašau – nedarykit kardiogramos, nematuokit spaudimo ir, ginkdie, jokių kraujo tyrimų“. Toks elgesys neišvengiamai pasėtų abejonių ar žmogus neturi bėdų su galva. Tačiau kai kalba pakrypsta apie automobilių „sveikatą“ analogiška laikysena daugeliui neatrodo esąs tas dalykas, dėl kurio reiktų kvaršinti galvą...
Korupcijos žemėlapis kinta
Gruodžio 9-ąją, kai visoje Europoje minima Tarptautinė antikorupcijos diena, Techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ pristato keleto pastarųjų metų patirtį, laužant stereotipus, bandant pakeisti automobilininkų įpročius ir kovojant su nesąžiningais kontrolieriais.
Nors techninės apžiūros centrų jau seniai neliko „Transparency International“ Lietuvos skyriaus periodiškai sudaromame „Korupcijos žemėlapyje“ sakyti, kad neliko ir tokios problemos, būtų pernelyg drąsu. Apie bandymus „rasti sprendimą“, kai bandoma arba tiesmukai kišti banknotą TAC kontrolieriui, ar naudojantis plačiu pažinčių ratu besigiriančiais veikėjais, gali papasakoti turbūt kiekvienos iš 10 įmonių darbuotojai. Ir ne tik jie. Antai „Toyota“ ir „Lexus“ atstovybės „Mototoja“ serviso vadovas Vytenis Gaspariūnas pasakoja, kad tik dvejus-trejus pastaruosius metus jų bendrovės klientai, prašantys paruošti automobilius techninei apžiūrai, liovėsi siūlyti „arbatpinigius“ TAC kontrolieriams.
„Visuomet buvo, yra ir bus žmonių, kurie dėl didelio užimtumo mieliau patiki automobilius juos nuolat prižiūrinčiam servisui net tik prireikus ką nors tvarkyti, bet ir tada, kai ateina laikas atlikti techninę apžiūrą. Tokiu atveju mes patikriname, ar nėra kokių nors trūkumų, juos radę remontuojame ir išvaduojame žmones nuo bet kokių pašalinių rūpesčių. Tokią palydėjimo į TAC paslaugą teikiam gal 10-15 proc. savo klientų – per metus iki 500 automobilių. Dalis jų visai neseniai stengdavosi palikti papildomus „50 litukų“ ar „20 euriukų“. Kai mes klausdavome „kodėl taip darote?“, dažniausiai išgirsdavome nustebusį kontraklausimą „o tai ką – nereikia?“. T. y. stereotipai kai kuriose galvose vis dar gyvi. Savo ruožtu galiu užtikrinti, kad nė karto nesame girdėję nė menkiausios užuominos apie „sklandesnę“ techninę apžiūrą, jei atvairavę automobilį drauge su 14,6 eurų mokesčiu už patikrą dar pasiūlytume kokius nors papildomus pinigus kontrolieriui“, – teigė V. Gaspariūnas.
Pasiūlymų konstanta
Kaip dažnai TAC darbuotojai gundomi kyšiais, itin tiksliai papasakoti gali bendrovės „Panevėžio techninės apžiūros centras“ direktorius Rimantas Liberis. Prieš keletą metų čia buvo įdiegta sistema, fiksuojanti kiek pasiūlymų „užsimerkti“ prieš žinomai esančius automobilio trūkumus, sulaukia šešių Aukštaitijos regione esančių TA stočių darbuotojai. Pranešę apie tokius dalykus įmonės vadovams (informacija skirta tik vidiniam naudojimui ir teisėsaugos struktūroms nėra perduodama), kontrolieriai buvo įvairiomis priemonėmis skatinami, todėl tikėtina, kad į kompromisus su sąžine nesileido. Statistinis bandymų duoti kyšį vidurkis šių metų sausį-lapkritį – kiek mažiau nei 7 badymai papirkti per mėnesį (viso 74 atvejai).
Ar tai daug? R. Liberis pripažįsta nesąs 100 proc. tikras, kad buvo užfiksuoti visi „pasiūlymai“ ir kad tikrai niekas iš darbuotojų nesusigundė „vokeliu“.
„Darant prielaidą, kad ši statistika atspindi realią padėtį, galime pasidžiaugti, pamažu kintančiais vairuotojų įpročiais. Prašymų „nepamatyti“ automobilio trūkumų mažėja. Svarbu ir tai, kad žmonės kontrolierių pastabų dėl tam tikrų trūkumų nelaiko „priekabiavimu“, bet pripažįsta, jog net tokie dalykai, kaip nedegančios lemputės nėra nekalta smulkmena – jei automobilis tamsoje nematomas arba jei akina kitus eismo dalyvius, nelaimės rizika nepaprastai išauga. Dažniausiai smulkų kyšininkavimą jie teisina tuo, kad šiuo metu neturi galimybių imtis remonto, nes tiesiog neturi reikiamų pinigų, o važiuoti reikia. Didesne problema reiktų laikyti transporto įmonių elgseną, kai vadybininkai spaudžia vairuotojus keliauti į TAC su techniškai netvarkingais sunkvežimiais tik todėl, kad jie „neturi laiko“ gaišti dirbtuvėse. Apie tokius atvejus mes stengiamės informuoti įmonių vadovus“, – pasakojo „Panevėžio techninės apžiūros centras“ direktorius.
Įdomu, kad kai kurių kitų regionų TAC vadovai prisipažino sugadinę santykius su bičiuliais ir netgi giminaičiais, nes principingai laikėsi pozicijos niekam nedaryti nuolaidų.
Dvigubų standartų praktika
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyva atliktų sociologinių apklausų rezultatai rodo, kad absoliuti dauguma gyventojų neigiamai vertina korupciją, tačiau dažnas, atsidūręs situacijoje, kai korupciniai veiksmai padėtų išspręsti jo ar jo artimųjų problemas, nedvejodamas duotų kyšį.
2014 m. Europos Komisijos barometro korupcijai duomenimis Lietuva yra viena iš pirmaujančių tarp tų Europos Sąjungos šalių, kurių gyventojai pateisina kyšių davimą, siekiant asmeninės naudos, - 42 proc. lietuvių pateisintų kyšių pinigine forma davimą, 60 proc. - kyšių dovanų forma davimą, 54 proc. - kyšių paslaugų forma davimą.
Remiantis 2014 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, per paskutiniuosius 12 mėnesių 24 proc. gyventojų teigė davę kyšį. Dažniausiai bandoma papirkti policijos pareigūnus (97,57 proc. visų papirkimo atvejų) siekia išvengti atsakomybės už KET pažeidimus, muitinės darbuotojus (1,03 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,59 proc.), savivaldybių administracijų darbuotojus (0,29 proc.), valstybės tarnautojams prilygintus asmenis (0,22 proc.), valstybės tarnautojus (0,15 proc.), savivaldybės tarybos narius (0,075 proc.)
Pagal skaidrumą ir kovą su korupcija Lietuva yra tik 16 vietoje tarp 28 Europos Sąjungos valstybių.
STT rekomendacijos
Nuo ateinančių metų sausio Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ mokymų centre į kvalifikacijos kėlimo programą bus įtrauktas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų dėstomas kursas. Šios tarnybos pareigūnai taip pat sutiko konsultuoti, kaip efektyviai užkardyti nusikalstamas veikas. Jau dabar visose TA stotyse matomiausiose vietose yra iškabinti įspėjamieji užrašai, raginantys nesitaikstyti su korupcija, nežadėti, nesiūlyti ir neduoti kyšio.
Be to, darbuotojams bus pateiktos detalios instrukcijos, padedančios atpažinti atvejus, kai siūlomas kyšis, kad ir kokia forma jis būtų pateikiamas – pinigus paliekant automobilyje, įkišant tarp dokumentų, bandant perduoti tiesiogiai pokalbio metu ar per tarpininkus, taip pat esant užuominoms apie siūlomas dovanas, paslaugas ar kitas neteisėto atlygio formas.
„Mes nesiekiame nubausti visų, galbūt klaidingai suvokusių galimybę už neteisėtą atlygį gauti techninės apžiūros patvirtinimą ir tuo pačiu kuo daugiau nesusivokusių žmonių perduoti teisėsaugos institucijoms. Mūsų tikslas – korupcijos užkardymas ir prevencija“, – teigia „Transekstos“ valdybos pirmininkas Antanas Dadurka.
