Nuo 2022 m. antrosios pusės iki 2024 m. pradžios policija konfiskavo tūkstančius tokių transporto priemonių. Dalis jų atiteko Rusijos gynybos ministerijai ir organizacijai „Liaudies frontas“, kuri šiuos automobilius siunčia į karo zoną. Šis „automobilių šaltinis“ nuolat auga: jei per visą 2022 m. antrą pusmetį buvo konfiskuota 614 automobilių, tai 2024 m. pirmąjį pusmetį šis skaičius išaugo iki 5 800. Pranešama, kad atgauti konfiskuotą automobilį praktiškai neįmanoma, net jei jis buvo įsigytas lizingu.
Vienas toks atvejis pasiekė net Konstitucinį teismą, tačiau vairuotojo skundas buvo atmestas. Teismo sprendime pabrėžta, kad tokia sankcija yra proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir nukreipta į visuomenės saugumą bei rimtų nusikaltimų prevenciją. Apeliuojanti pusė teigė, kad jis neteks šeimai gyvybiškai svarbios transporto priemonės ir privalės toliau mokėti lizingo įmokas, tačiau teisėjus šis argumentas neįtikino.
Pranešama, kad už antrą sunkų eismo taisyklių pažeidimą per metus transporto priemonė gali būti pripažinta nusikaltimo įrankiu ir konfiskuota valstybės poreikiams. Taip pat už vairavimą be teisės vairuoti Rusijoje numatyta griežta atsakomybė, kadangi tai laikoma savarankišku nusikaltimu. Pasak kritikų, šios priemonės leidžia teisėsaugai efektyviai gerinti prevencijos statistiką, net jei reali padaryta žala ir yra nedidelė.
Taip pat stebimi paradoksalūs atvejai: kai eismo įvykyje žūsta žmogus, automobilis ne visada konfiskuojamas, o jei žalos niekas nepatiria, bet vairuotojas kaltas dėl pakartotinių pažeidimų, jo transporto priemonė gali būti atimta.
Kad konfiskuoti automobiliai nesikauptų sandėliuose, didelė jų dalis yra skiriama karinėms operacijoms. Pavyzdžiui, Buriatijos regiono gubernatorius Aleksėjus Tydionovas nurodė parengti procedūrą, kaip konfiskuotus automobilius kuo skubiau pristatyti į frontą. Jo žinutė „Telegram“ kanale buvo lakoniška: „Tegul nedelsiant keliauja į veiksmą, kad mūsų kariai gautų gerus automobilius.“
Šios praktikos kritikai atkreipia dėmesį, kad konfiskavimo sistema akivaizdžiai iškreipia sankcijų proporcingumą, nes pažeidėjams taikomos bausmės ne visada atitinka padarytos žalos ar sukelto pavojaus mastą. Pavyzdžiui, gali būti, kad už nedidelius ar mažai pavojingus pažeidimus taikomos pernelyg griežtos bausmės, o tai sudaro disproporciją tarp pažeidimo rimtumo ir bausmės sunkumo, tačiau Rusijos vyriausybė iš to gauna apčiuopiamą naudą.
