Pirmosios rugsėjo savaitės vairuotojams yra sudėtingos: automobilių kiekis gatvėse drastiškai išauga, moksleiviai ir studentai grįžta į mokymo įstaigas, tamsus paros metas tampa vis ilgesnis, o vėstantys vakarai peno šypsotis taip pat nesuteikia. Norint be nuostolių išgyventi pirmąsias rudens akimirkas, reikia tinkamai joms pasiruošti.
Laiko taupymas
Rugsėjo 1-ąją eismas miestų gatvėse dar primena vasarą, tačiau 2-ąją gali atrodyti, kad visos šalyje registruotos transporto priemonės išvažiavo į gatvę vienu metu. Jų antplūdis labiausiai jaučiamas Vilniuje, tačiau ir kituose miestuose yra akivaizdus: tėvai į mokyklas veža moksleivius, studentai važiuoja į paskaitas, o dalis tautiečių būtent rugsėjo pirmoje pusėje grįžta iš atostogų.
„Rugsėjo pradžioje kelionė iš namų į darbą ir atgal trunka ilgiau nei vasarą – tai nepasikeis ir reikia su tuo susitaikyti. Tačiau strigimas spūstyse yra prastas pasiteisinimas dėl vėlavimo į darbą, tad grūsčių sezono pradžioje savo laiką reikėtų planuoti kitaip“, - sako padangų gamintojo „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims Elmantas Latkauskas.
Jo teigimu, rugsėjo mėnesį kiekvienai kelionei, kurios tikslą pasiekti būtina nevėluojant, reikėtų turėti laiko rezervą. Pavyzdžiui, jeigu važiavimas iš namų į darbą vasarą trunka 20 minučių, rudenį jai reikėtų skirti dvigubai daugiau laiko.
„Parodykite man žmogų, kuris netikėtai pakliuvęs į spūstį ir suprasdamas, jog pavėluos į susitikimą, nesinervina – tai yra normalu. Tačiau pyktis automobilyje nėra naudingas: jis lemia nemažai vairavimo klaidų, pradedant nepagarba kitiems eismo dalyviams ir baigiant avarijų sukėlimu. Tad reikia padaryti viską, kad tokių nesklandumų išvengtume“, - teigia saugaus eismo ekspertas.
Automobilių žurnalistas Ramūnas Fetingis laikosi panašios nuomonės, kaip ir „Goodyear“ atstovas, tačiau turi kitą rekomendaciją – pakeisti darbo laiką.
„Važiuokit į darbą anksčiau ar vėliau, atitinkamai ir grįžkit. Taip ne tik išvengsit spūsčių, bet ir jas sumažinsit. Tačiau jeigu to daryti negalit, tiesiog priimkite tai kaip neišvengiamybę ir nesinervinkit“, - sako R. Fetingis. Jis juokauja, jog patekus į spūstį Vilniuje galima save paguosti mintimis apie Paryžiaus ar Maskvos spūstis – ten jos kur kas didesnės.
Dar vienas „planas C“ – išmaniosios technologijos. Egzistuoja ne viena programėlė, informuojanti apie eismo situaciją realiu laiku, o Lietuvoje populiariausios – „Sviesoforai.lt“ bei „Google Maps“. Tiesa, pirmoji veikia tik Vilniuje, tuo tarpu antroji – visoje Lietuvoje. Jos realiu laiku rodo vidutinį transporto greitį įvairiose gatvėse, pateikia informaciją apie kelio remontus ar eismo įvykius.
Daugelis žmonių gali pasirinkti iš kelių skirtingų maršrutų kelionei darbas-namai, o naudojantis aukščiau paminėtų programėlių informacija, nesunku išsirinkti greičiausią esamuoju laiku.
Pavojinga pėstiesiems
Ne veltui Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kiekvieną rugsėjį organizuoja daug akcijų miestų pėsčiųjų perėjose, o rajonuose išdalija tūkstančius atšvaitų. Pirmasis rudens mėnuo yra pavojingas pėstiesiems: dienomis, dar nespėję pamiršti vasaros atostogų ir atsipalaidavimo jų metu, į gatvę gali netikėtai išbėgti grupelė neatidžių moksleivių, o vakarais tamsa užklumpa vis sparčiau – vairuotojams reikia laiko prisitaikyti prie šių pokyčių.
Bene efektyviausias prisitaikymo būdas – mažesnis važiavimo greitis. Netikėtai išvydus kliūtį, lėčiau važiuojantis vairuotojas sureaguos greičiau, o automobilis sustos greičiau. Yra atlikta daug tyrimų, tačiau paprastai laikoma, jog sausa kelio danga vasarinėmis padangomis 50 km/val. greičiu važiuojantis penkiavietis sedanas, vairuotojui išvydus kliūtį, sustos per 25 metrus. Greitį padidinus vos 10 km/val., iki 60, sustojimo atstumas didėja drastiškai – iki 33 metrų.
„Atkreipti dėmesį reikia ne tik į greitį, bet ir į techninę automobilio bei padangų būklę. Neefektyviai dirbantys stabdžiai ar smarkiai nudėvėtos padangos sustojimo atstumą padidina dviem-trimis metrais. Kai palyginame su bendra distancija, trisdešimt metrų, tai neatrodo daug, tačiau pagalvokite, jog daugelio pėsčiųjų perėjų plotis – 4 metrai. Nesunku suskaičiuoti, kad tokių elementarių dalykų priežiūra gali išgelbėti gyvybę“, - teigia „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims E. Latkauskas.
Jis pabrėžia, kad Lietuvos įstatymais numatyta minimali 1,6 milimetro riba vasarinių padangų protektoriaus gyliui nėra ta, kurią rekomenduojama patys gamintojai. Anot „Goodyear“ atstovo, vasarines padangas, norint kelyje jaustis saugiai, keisti reikia kai šių protektorius nudėvimas iki 3 mm, žiemines – 4. Šios ribos yra tarsi lūžio taškai, po kurių padangų savybės su kiekviena nudėvėta milimetro dalimi prastėja gerokai sparčiau nei iki tol.
Pirmosios rugsėjo savaitės vairuotojams yra sudėtingos: automobilių kiekis gatvėse drastiškai išauga, moksleiviai ir studentai grįžta į mokymo įstaigas, tamsus paros metas tampa vis ilgesnis, o vėstantys vakarai peno šypsotis taip pat nesuteikia. Norint be nuostolių išgyventi pirmąsias rudens akimirkas, reikia tinkamai joms pasiruošti.
Laiko taupymas
Rugsėjo 1-ąją eismas miestų gatvėse dar primena vasarą, tačiau 2-ąją gali atrodyti, kad visos šalyje registruotos transporto priemonės išvažiavo į gatvę vienu metu. Jų antplūdis labiausiai jaučiamas Vilniuje, tačiau ir kituose miestuose yra akivaizdus: tėvai į mokyklas veža moksleivius, studentai važiuoja į paskaitas, o dalis tautiečių būtent rugsėjo pirmoje pusėje grįžta iš atostogų.
„Rugsėjo pradžioje kelionė iš namų į darbą ir atgal trunka ilgiau nei vasarą – tai nepasikeis ir reikia su tuo susitaikyti. Tačiau strigimas spūstyse yra prastas pasiteisinimas dėl vėlavimo į darbą, tad grūsčių sezono pradžioje savo laiką reikėtų planuoti kitaip“, - sako padangų gamintojo „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims Elmantas Latkauskas.
Jo teigimu, rugsėjo mėnesį kiekvienai kelionei, kurios tikslą pasiekti būtina nevėluojant, reikėtų turėti laiko rezervą. Pavyzdžiui, jeigu važiavimas iš namų į darbą vasarą trunka 20 minučių, rudenį jai reikėtų skirti dvigubai daugiau laiko.
„Parodykite man žmogų, kuris netikėtai pakliuvęs į spūstį ir suprasdamas, jog pavėluos į susitikimą, nesinervina – tai yra normalu. Tačiau pyktis automobilyje nėra naudingas: jis lemia nemažai vairavimo klaidų, pradedant nepagarba kitiems eismo dalyviams ir baigiant avarijų sukėlimu. Tad reikia padaryti viską, kad tokių nesklandumų išvengtume“, - teigia saugaus eismo ekspertas.
Automobilių žurnalistas Ramūnas Fetingis laikosi panašios nuomonės, kaip ir „Goodyear“ atstovas, tačiau turi kitą rekomendaciją – pakeisti darbo laiką.
„Važiuokit į darbą anksčiau ar vėliau, atitinkamai ir grįžkit. Taip ne tik išvengsit spūsčių, bet ir jas sumažinsit. Tačiau jeigu to daryti negalit, tiesiog priimkite tai kaip neišvengiamybę ir nesinervinkit“, - sako R. Fetingis. Jis juokauja, jog patekus į spūstį Vilniuje galima save paguosti mintimis apie Paryžiaus ar Maskvos spūstis – ten jos kur kas didesnės.
Dar vienas „planas C“ – išmaniosios technologijos. Egzistuoja ne viena programėlė, informuojanti apie eismo situaciją realiu laiku, o Lietuvoje populiariausios – „Sviesoforai.lt“ bei „Google Maps“. Tiesa, pirmoji veikia tik Vilniuje, tuo tarpu antroji – visoje Lietuvoje. Jos realiu laiku rodo vidutinį transporto greitį įvairiose gatvėse, pateikia informaciją apie kelio remontus ar eismo įvykius.
Daugelis žmonių gali pasirinkti iš kelių skirtingų maršrutų kelionei darbas-namai, o naudojantis aukščiau paminėtų programėlių informacija, nesunku išsirinkti greičiausią esamuoju laiku.
Pavojinga pėstiesiems
Ne veltui Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kiekvieną rugsėjį organizuoja daug akcijų miestų pėsčiųjų perėjose, o rajonuose išdalija tūkstančius atšvaitų. Pirmasis rudens mėnuo yra pavojingas pėstiesiems: dienomis, dar nespėję pamiršti vasaros atostogų ir atsipalaidavimo jų metu, į gatvę gali netikėtai išbėgti grupelė neatidžių moksleivių, o vakarais tamsa užklumpa vis sparčiau – vairuotojams reikia laiko prisitaikyti prie šių pokyčių.
Bene efektyviausias prisitaikymo būdas – mažesnis važiavimo greitis. Netikėtai išvydus kliūtį, lėčiau važiuojantis vairuotojas sureaguos greičiau, o automobilis sustos greičiau. Yra atlikta daug tyrimų, tačiau paprastai laikoma, jog sausa kelio danga vasarinėmis padangomis 50 km/val. greičiu važiuojantis penkiavietis sedanas, vairuotojui išvydus kliūtį, sustos per 25 metrus. Greitį padidinus vos 10 km/val., iki 60, sustojimo atstumas didėja drastiškai – iki 33 metrų.
„Atkreipti dėmesį reikia ne tik į greitį, bet ir į techninę automobilio bei padangų būklę. Neefektyviai dirbantys stabdžiai ar smarkiai nudėvėtos padangos sustojimo atstumą padidina dviem-trimis metrais. Kai palyginame su bendra distancija, trisdešimt metrų, tai neatrodo daug, tačiau pagalvokite, jog daugelio pėsčiųjų perėjų plotis – 4 metrai. Nesunku suskaičiuoti, kad tokių elementarių dalykų priežiūra gali išgelbėti gyvybę“, - teigia „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims E. Latkauskas.
Jis pabrėžia, kad Lietuvos įstatymais numatyta minimali 1,6 milimetro riba vasarinių padangų protektoriaus gyliui nėra ta, kurią rekomenduojama patys gamintojai. Anot „Goodyear“ atstovo, vasarines padangas, norint kelyje jaustis saugiai, keisti reikia kai šių protektorius nudėvimas iki 3 mm, žiemines – 4. Šios ribos yra tarsi lūžio taškai, po kurių padangų savybės su kiekviena nudėvėta milimetro dalimi prastėja gerokai sparčiau nei iki tol.
