Penktadienis - diena kai greičio ir triukšmo nėra daug, bet jei įdomūs lenktynių užkulisiai, tai būtina apsilankyti. Lenktynininkai tvarkosi prieš lenktyninę “biurokratiją”: tikrinamos mašinos, dokumentai, brifingas. Komandų nariai įsirenginėja savo pit zonas. Tiesa, vyko kelios valandos ir laisvos praktikos trasoje, tad nors ir ne šimtu procentų, bet kai kurie “spaudė” jau penktadienį.
Tiesa, vienas veikėjas tądien paspaudė net ne šimtą, o šimtą dešimt procentų. Latvis drifteris Kristaps Blušs žadėjo pasiekti drifto greičio rekordą Bikernieku trasos Ąžuolo posūkyje (taip - Ąžuolo posukį turi ne tik mūsų Nemuno Žiedas, bet ir broliukų Bikerniekai), bet kaip ir Lietuvoje, taip ir Latvijoje ąžuolas klastingas - penktadienį praktikos metu lėkdamas skersai apie 200 km/val. Kristaps peržengė rizikos ribą ir nučiuožė į atitvarus. Vairuotojas išlipo sveikas, tik jo tūkstančio arklio galių bolidas buvo išvežtas traliuku.
Jei penktadienis buvo ramus, tai šeštadienį nuo ryto visi turėjo ką veikti. Iki pietų trasoje pasikeisdami praktikavosi visų klasių atstovai. Kalbant apie skirtingas klases verta paminėti, kad čia net ir pirmą kartą atvykęs į lenktynes supras kur kuri klasė važiuoja - formulės ar vadinamosios „legendos” tikrai išsiskiria iš minios. Na, o po pietų prasidėjo kvalifikaciniai važiavimai, trumpas drifto šou, kuriam Kristaps Blušs panaudojo savo atsarginę kovinę „kregždę” ir po visko ilgai lauktos lenktynės. Dviejų klasių lenktynės truko po 25 minutes, tad buvo įtemptas kiekvienas ratas, nes trumpų distancijų lenktynėse vairuotojai spaudžia „dugnais”.
Po dviejų sprinto lenktynių sekė pagrindinis savaitgalio akcentas - keturių valandų ištvermės lenktynės (BEC - Baltic Endurance Championship), kuriose lenktyniavo ir daug lietuvių komandų. Iš pirmo žvilgsnio ištvermės lenktynės gali pasirodyti gan nuobodokos, nes valandų valandas tie patys automobiliai suka ratus trasoje, bet bent minimaliai pasidomėjus šio sporto subtilybėmis supranti, kad kova vyksta tiek prie vairo, tiek aptarnavimo zonoje. Idealaus pergalės recepto neturi ne vien komanda. Norint laimėti, komandoje turi būti stipri kiekviena grandis.
Silpnesnės mašinos turi pranašumą prieš galingas, nes joms reikia rečiau užpilti kuro ir rečiau keisti padangas, tai reiškia mažiau sugaišto laiko šalia trasos. Vairuotojų keitimai taip pat labai tiksliai suplanuoti, kada ir kas sės už vairo. Beje, vairuotojų keitimai turi vykti maždaug kas valandą, o už reglamento nesilaikymą gresia baudos, kurios dažnu atveju pakoreguoja galutinį komandos rezultatą. Tad susumavus visus šiuos veiksnius, keturios valandos visiškai neprailgsta ir kiekvieną minutę įdomu stebėti tiek rezultatų lentelę, tiek ir trasoje važiuojančius automobilius, dažnai įgaunančius vis naujų kovos randų.
Praėjusį savaitgalį vykusiose lenktynėse ant apdovanojimų pakylos laiptelių labai dažnai lipo ir lietuviai - absoliučios įskaitos nugalėtojais tapo „Skuba Dream“ komanda, prieš kelias savaites parsivežusi nugalėtojų taures ir iš Palangoje vykusių lenktynių.
Sekmadienio dienotvarkė labai panaši į šeštadienio, čia trasoje važiavo Formulės, „Volgos”, „Žiguliai” ir dalis technikos, kuri dalyvavo „BEC“ lenktynėse šeštadienį. Ryte - praktika, per pietus - kvalifikacija, na o vakarop - lenktynės, tik visos jos šią dieną buvo sprinto tipo, tad turėjo labai kovingus „standing startus“ ir trumpas, bet labai greitas lenktynes.
Nors užimtumo apstu buvo visą savaitgalį ir pačioje trasoje, bet tuo pačiu apsilankymu buvo galima aplankyti ir nuostabų Rygos senamiestį, kuriame vyko begalė renginių, mat tuo metu vyko miesto šventė.
Apibendrinant - drąsiai galima sakyti, kad jeigu nepavyko apsilankyti šiemet - kitais metais tikrai verta pasižymėti šį festivalį savo kalendoriuje.