„Nors organizacija maisto neperka, tačiau jo gelbėjimo procese patiria nemenkų išlaidų – sandėlių nuoma, jų išlaikymas, darbo priemonės, kuras automobiliams, draudimai, remontas ir kiti veiklos vykdymui svarbiausi elementai. Kad galėtume išsaugoti daugiau vartojimui tinkamo maisto, mums reikalinga papildoma infrastruktūra – ypač sandėliai ir automobiliai, o pastarieji, net ir dirbant dabartinėmis apimtimis, ne retai nuvilia, nes atsiduria automobilių remonto dirbtuvėse. Nors savanorių, kurie nori prisidėti prie šios veiklos yra daug, tačiau susiduriame su problema, jog ne visi turi asmeninius automobilius, o „Maisto bankas“ lengvųjų automobilių, kuriais patogiausia pasiekti nepasiturinčiųjų namus, neturi visai. Todėl labai džiaugiamės ir vertiname partnerystę su „Renault“. Paskolintais automobiliais ne tik bus vežiojami maisto paketai senjorams, tačiau jais galėsime aplankyti ir mūsų remiamas organizacijas rajonuose, nuvykti į paramos dalinimo punktus.“ – pasakoja „Maisto banko“ Vilniaus padalinio vadovas Modestas Bastys.
Anot jo, ši partnerystė svarbi ir dėl aplinkos taršos problemos. „Gelbėdami maistą per metus sumažiname daugiau nei 15390 tonų į aplinką išskiriamų CO2 emisijų, sutaupome milžinišką kiekį vandens, kuris naudojamas maisto produktų pagaminimui bei paruošimui. Todėl mums svarbu, kad ir naudojami automobiliai kuo mažiau terštų aplinką, o hibridiniai „Renault“ būtent tokie ir yra.“
„Renault“ įmonių grupės socialinės atsakomybės strategija orientuota į tris sritis: aplinkos apsaugą, darbuotojų ir visuomenės įtraukimą bei saugumą kelyje. Siekiama prisidėti prie pozityvesnių, tvaresnių ir atsakingesnių pokyčių įgyvendinimo ekonomikoje ir visuomenėje. Įmonių grupė įsipareigojusi skatinti visus mobilizuotis ir dirbti kartu, siekiant įsitraukimo ir tvaraus judumo.
„Maisto bankas“ skatina atsakingą vartojimą, efektyvų išteklių naudojimą bei siekia, kad tinkamas vartoti maistas, vietoje to, kad būtų išmetamas, pasiektų nepasiturinčiuosius. Maisto švaistymas yra ryški problema šiandieninėje visuomenėje, tačiau paradoksalu, kad vis dar didelė visuomenės dalis susiduria su maisto trūkumu, kuris yra būtinas pirminių žmogaus poreikių patenkinimui.
