Kupriukas
„Range Rover Evoque“ buvo vienas iš tų modelių, kuris padėjo britiškų visureigių gamintojai išlipti iš labai siaurų rėmų. Iki „Evoque“ pasirodymo, šios markės automobiliai turėjo būti arba prabangūs, arba gebantys pravažiuoti net ir didžiausią brastą. Tuo tarpu „Evoque“ bandė sujungti kelių skirtingų automobilių savybes ir į savo pusę pritraukti jaunesnio amžiaus pirkėjus, kuriems labiau rūpi stilius, o ne automobilio prošvaisos aukštis.
„Range Rover Evoque“ gamintojos lūkesčius pateisino su kaupu. Visame pasaulyje išpopuliarėjęs visureigis šiemet sulaukė naujo šeimos nario, kuris išskirtinumo kartelę pakėlė vienu laipteliu aukščiau.
Praėjus šešeriems metams nuo „Evoque“ gamybos pradžios, Gerry McGoverno kūrinys iki šiol atrodo moderniai ir šiuolaikiškai. Nedemonstruojantis senatvės ar nesugebėjimo pritapti prie šiuolaikinių automobilių dizaino madų. Kitaip negu kiti modeliai, kurie buvo sukurti dėl noro vaikytis dizaineriškų madų, „Evoque“ vis dar atrodo taip, lyg diktuotų madas kitiems, o ne kiti jam. Pažvelkite į 2011 metais pasirodžiusį „Mercedes Benz GLK“ ar „BMW X3“ ir suprasite ką aš turiu omenyje. Vokiški analogai atrodo kaip 20 metų nunešiotos šlepetės.
Žvelgiant į naują „Range Rover Evoque“ versiją su medžiaginiu sulankstomu, apima dvejopi jausmai. Automobilio dizaineriai norėdami išlaikyti tokį patį siluetą stengėsi, jog medžiaginio stogo forma būtų kuo panašesnė į tradicinio stogo. Ar jiems pavyko tai padaryti? Manau, kad taip, tačiau bendrą vaizdą gadina ant bagažinės dangčio esantis mažytis spoileris, kuris buvo sumontuotas ne dėl grožio, bet dėl noro padidinti automobilio stabilumą. Juk ant medžiaginio stogo viršaus nepriklijuosi mažyčio spoilerio.
Tikrasis „vau“ efektas iš mažos dėžutės išlenda kuomet nuleidi stogą ir priešais savo akis matai „Range Rover Evoque“ su nukirstu stogu. Tai iš dalies neįprasta, bet tuo pačiu smagu ir šiek tiek juokinga, nes žvelgdamas į automobilį iškart prisiminiau, kaip „Top Gear“ laidos vedėjai buvo nusprendę sukurti „Renault Espace“ kabrioletą.
Ieškodamas atsakymo į klausimą – „Ar automobilis gražus?“ iki šiol vieno atsakymo taip ir nesuradau, nes žvelgiant iš vieno kampo - jis atrodo labai dailus ir patrauklus, žvelgiant iš kito kampo - pradedi galvoti, jog klysti, tačiau galų gale priėjau prie išvados, jog „Evoque“ kabrioleto eksterjeras skatina emocijas, o tai yra geras ženklas, ir nesvarbu jeigu ta emocija bloga, nes ji vis tiek verčia žmogų kalbėti automobilį.
Pažįstama darbo vieta
„Range Rover“ specialistai nupjovę „Evoque“ galvą, rimtesnių operacijų automobilio interjere imtis nesiryžo. Automobilio vidus ir jo apipavidalinimas niekuo nesiskiria nuo to „Evoque“, kurį galite pamatyti prie kiekvieno prekybos centro ar Jūsų daugiabučio kiemo stovėjimo aikštelėje.
Atvėrus vartus į „Range Rover“ visureigio ložę, mus pasitiko šviesia oda padengtos sėdynės, durų apmušalai. Tiesą sakant - beveik visos detalės, kurias įmanoma paliesti, buvo aprengtos odiniais rūbais. Tai suteikia itin brangaus daikto įspūdį, tačiau pradėjus tyrinėti „Evoque“ kabrioleto interjerą, apima dvejopos emocijos.
Interjero stilistika - puiki. Joje nėra sudėtingų formų objektų, kurie nederėtų, pavyzdžiui, su prietaisų skydeliu ir mygtukais centrinėje konsolėje. Pastarojoje didžiausią dėmesį patraukia didžiulis lietimui jautrus ekranas, kuriame reikia valdyti „Jaguar - Land Rover“ koncerno inžinierių sukurtą multimedijos sistemą. Ji - itin lengvai perprantama, labai paprastai ir intuityviai valdoma bei palyginus su standartiniuose modeliuose montuojama sistema veikia greičiau ir sklandžiau.
Kol akys džiaugiasi maloniais vaizdais ir bendru interjero stiliumi, rankos pradeda siųsti neigiamus signalus. Viršutinė ir apatine priekinės panelės dalys padengtos malonia liesti, kokybiška oda, tačiau pradėjus spaudinėti įvairiausius mygtukus centrinėje konsolėje apima jausmas, jog jie plastikas iš kurių jie yra pagaminti, turėtų priklausyti „Honda Accord“ lygio mašinai. Panašus „kokybės“ jausmas apima liečiant mygtukus ant automobilio vairo. Suprantu, kad tai yra mažytės smulkmenos, bet kartais tokios smulkmenos gali priversti apsispręsti dėl automobilio pirkimo.
Jautiesi kaip naikintuve
„Evoque“ yra vienas kompaktiškiausių „Range Rover“ modelių. Tai puikiai matosi ne tik žiūrint į patį automobilį, bet ir jame sėdint. Atsisėdus į vairuotojo poziciją, Jus apsups itin aukšta šoninio ir priekinio stogo linija, itin stori statramsčiai, kurie sukuria ne visureigišką vairuotojo poziciją. Iš dalies - tai gerai, nes vairuotojo pozicijoje jautiesi jaukiai ir užtikrintai, tačiau aukštesni vairuotojai ir vairuotojai susidurs su viena problema - erdvės trūkumu.
Labiausiai erdvės trūks ne pečiams ar keliams, o galvai. Aš asmeniškai, net ir būdamas vos 1,8 metro ūgio, jaučiau, jog keli papildomi centimetrai privestų iki vienos problemos. Dėl itin nuožulnaus stogo, norėdamas matyti kelią, turėčiau palenkti galvą žemiau arba nusileisti stogą ir ištempti kaklą kaip žirafa. Nebent vairuotojo sėdynėje mėgstate atsigulti kaip į fotelį, tuomet į šį trūkumą galite nekreipti dėmesio.
Judrus britas
Jeigu tai būtų „Mazda MX-5“, mes dabar pradėtume pasakojimą apie tai koks žavus ir smagus yra benzininis variklis. Tačiau į mūsų rankas patekęs „Range Rover Evoque“ kabrioletas turėjo ne benzininį, bet dyzelinį motorą, o tiksliau - 2,0 litrų, 4 cilindrų dyzelį, kuris sugeba išvystyti 150 arklio galių. Be to, išjudinti šį žavų kabrioletą padeda keturių varančiųjų ratų pavara ir net 9 laipsnių automatinė pavarų dėže.
4 cilindrų dyzelis - pažįstamas iš pažinties su „Jaguar XE“, tad kaip jis veikia žymiai sunkesniame automobilyje? Kaip bebūtų keista, tačiau 150 arklio galių išvystantis variklis puikiai sugeba išjudinti iš vietos 1967 kilogramus sveriantį kabrioletą. Nenoriu sudaryti įspūdžio, jog į taupumą orientuotas motoras sugebės suteikti puikias dinamines savybes - tikrai ne. Vietoj to jis turi tai, ką turi visi europietiški 4 cilindrų motorai - stiprų sukimo momentą, kuris tam tikrame sūkių diapazone užtikrina pagirtiną trauką ir leidžia neatsilikti nuo kitų eismo dalyvių.
Mieste, o tiksliau - norint pajudėti nuo sankryžos, variklis jaučiasi šiek tiek vangokas ir triukšmingas, tačiau pagavęs ritmą - variklis užtyla ir stengiasi dirbti antrame fone, neskleisdamas papildomų vibracijų ar pašalinių garsų.
9 laipsnių pavarų dėžė didžiausią efektyvumą pasiekia užmiestyje, kuomet spidometro rodyklė pasiekia 110 arba 130 km/val. greitį. Važiuojant tokiu greičiu, variklis praktiškai tinginiauja dirbdamas maždaug 1800 - 1900 aps/min. Minimali variklio apkrova puikiai pasitarnauja vertinant automobilio triukšmingumą ir vidutines kuro sąnaudas.
Mūsų bandymo metu, vidutinės kuro sąnaudos 100 kilometrų siekė 8,2 litro dyzelino.
Emocinis užtaisas
Priklausomai nuo automobilio, kurį atsivežame į bandymų poligoną, atsižvelgiame į jo paskirtį. Jeigu tai 5 serijos „BMW“, leidžiame jam parodyti savo stipriąsias puses greitkelyje, nes būtent jame praleis 80% savo gyvenimo. Jeigu bandome „Focus RS“, keliaujame į vingiuotus užmiesčio kelius, kuriame turėtume pamatyti kaip jis įveikia posūkius, kaip veikia stabdžiai. Tad kaip reikėtų bandyti „Evoque“ kabrioletą? Juk tai visureigis ir kabrioletas viename! Ar reikia važiuoti į bekelę? O galbūt važiuoti kabinti panų į senamiestį?
Važiuojant įprastais keliais, „Evoque“ kabrioletas elgiasi taip pat kaip ir normalus „Evoque“ - ant kelio jis stovi stabiliai, pagirtinai sugeria kelio nelygumus, o ankštose vietose - itin lengvai pasiduoda miklesniems manevrams. Linksmybės prasideda nuleidus automobilio stogą. Tuomet „Evoque“ pradeda teikti visiškai kitokias emocijas, ypač kai danguje nėra ne vieno debesėlio ir žandus kaitina saulės spinduliai. Tokiomis sąlygomis kabrioletai tiesiog sugeba priversti šypsotis ir džiaugtis ta akimirka.
Laimingo idioto taurę pripildyti galima su „Evoque“ išvažiavus į mėgėjišką bekelę ar kokį nors tuščią lauką į kurį su tradiciniu kabrioletu nedrįstumėte važiuoti. Kadangi „Evoque“ priklauso automobilių gamintojai, kuri turi gilias visureigių tradicijas, nuvažiuoti nuo asfalto nėra baisu, o atvirkščiai - smagu.
Kaip tikra balta varna nuvažiuoji į niekam neįdomų Lietuvos kampelį, nusuki kur akys mato ir važiuoji keliu, smėliu ar ką tik nušienautu lauku, su nuleistu stogu. Dar niekada su visureigiu nebuvo taip smagu važiuoti!
Aš puikiai suprantu, jog „Evoque“ atrodys kietai bet kurio miesto senamiestyje, tačiau atsiradus progai išbandyti visureigį - kabrioletą, tikrai nesinorėjo maltis tarp žmonių, kurie į centrinę miesto dalį važiuoja tik dėl noro pasipuikuoti.
VERDIKTAS
Šio automobilio negalima lyginti ar vertinti taip pat kaip ir bet kurio kito. Kodėl? Nes jis netelpa į jokius rėmus, jis neturi ne vieno potencialaus konkurento, o tai reiškia, jog tokią mašiną žmonės pirks vedant tik emocinių paskatų. Praktiškas, racionalus žmogus niekuomet nesupras kodėl tokio tipo mašinos egzistuoja. Jie taip pat niekuomet nesugalvos į bekelę išvažiuoti su kabrioletu, o būtent tai galima daryti su štai šiuo „Range Rover Evoque“. Gyvenimas gražus!
PRIVALUMAI
- Išskirtinumo faktorius
- Su nuleistu stogu malonu važiuoti net ir didesniu greičiu (~ 100 - 110 km/val.)
- Pravažumo galimybės
- Tikras keturvietis kabrioletas
- Greitai nusileidžiantis arba pasikeliantis stogas
- 9 laipsnių automatinė dėžė leidžia važiuoti greitai ir ekonomiškai
- Labai lengvai perprantama informacijos ir pramogų sistema
- Išliekamoji vertė
TRŪKUMAI
- Išskirtinumas turi savo kainą
- Kiekvieną nelygumą skaičiuojanti pakaba
- Pavarų dėžė retkarčiais šiurkščiai perjungia pavarą
- Bagažinės tūris
- Prastas matomumas
GALERIJA
