Šiųmetis Lietuvos ralio čempionatas išskirtinai dosnus aštria sportine kova, kai lyderius net ir po daugiau nei šimto gazas dugnas kilometrų skiria vos keletas sekundžių. Tokiomis aplinkybėmis svarbiomis tampa net menkiausios smulkmenos, pradedant išsaugotu padangų protektoriumi ir baigiant lenktynių organizatorių bei komisarų sprendimais dėl atskirų greičio ruožų atšaukimo ar sutrumpinimo.
Kaip šie dalykai gali pakoreguoti galutinių rezultatų lentelę – pokalbis su šiuo metu FIA Cross Country Bajas World Cup varžybų „Hungarian Baja“ etapo sporto komisarų kolegijos pirmininko pareigas vykdančiu FIA Tarptautinio Apeliacinio Teismo ir Tarptautinio Tribunolo teisėju Arnu Paliukėnu.
Lygiai prieš mėnesį vykusio „Orlen Lietuva Rally“ finišo tiesiojoje kaip tik ir susiklostė situacija, kai prieš pat 13-ojo (iš 14-os numatytų lenktynių programoje) greičio ruožo startą varžybų vadovas nutarė jį atšaukti. Motyvas – ankstesnėse varžybose šie Viekšnių apylinkių miškuose vingiuojantys keliai tapdavo sunkiai pravažiuojami, todėl kai tik apniukęs dangus atseikėjo keletą lašų, trasos ypatumus puikiai žinantis organizatorių komandos narys, jo teigimu, nutarė užbėgti galimoms problemoms už akių.
Toks sprendimas sukėlė tikrą diskusijų audrą viešoje erdvėje, o vėliau buvo išanalizuotas LASF Ralio komitete. Greičio ruožą atšaukęs varžybų vadovas prisipažino ne tik gerokai paskubėjęs saugotis lietaus, suklaidinęs sporto komisarų kolegiją, bet ir pažeidęs šūsnį Lietuvos automobilių sporto kodekso punktų.
„Galbūt pradėti reiktų nuo to, kad bet koks iš anksto suplanuotos ralio programos koregavimas neišvengiamai turi įtakos sąžiningai sportinei kovai. Atšaukti greičio ruožą ar netgi „nukirpti“ kažkurią jo dalį yra beveik tas pats, jei kas krepšinyje po trečiojo kėlinio arbitrai nuspręstų „gal tam kartui pakaks“. Juk tokiu atveju atsiliekanti komanda – galbūt kaip tik perėmusi iniciatyvą į savo rankas ar sulaukusi varžovų lyderių klaidų – būtų visą varžybų eigą apvertusi aukštyn kojom? Ralyje viskas yra analogiškai, nes čia nugalėtojas kartais paaiškėja net ne po paskutinio greičio ruožo finišo, po visos varžybų dienos metu fiksuotų įvykių analizės ir komisarų posėdžių“, – pabrėžia A. Paliukėnas.
Kad tokios dramos nėra teorija, turbūt pakanka prisiminti „Winter rally 2018“ finišą. Tąkart sportininkams įveikus paskutinį greičio ruožą, lenktynių štabe nuvilnijo nuostabos kupinų šūksnių banga – dėl pirmosios vietos bendroje įskaitoje kovojusių Benedikto Vanago ir Mindaugo Čepulio bei Giedriaus Notkaus ir Daliaus Strižano ekipažų laikai buvo absoliučiai identiški: 48 min. 17.10 sek. Tokio rezultato Lietuvos ralio čempionato istorijoje nėra buvę. Ieškodamas atsakymo į kertinį klausimą – kas vis dėlto laimėjo „Winter rally“? – varžybų vadovas Donatas Liesis buvo priverstas atsiversti čempionato reglamentą ir paieškoti tokios unikalios situacijos išaiškinimo. Juose nurodoma, kad finiše fiksavus vienodą laiką, nugalėtoju skelbiamas ekipažas, geresnį rezultatą parodę pačiame pirmajame greičio ruože. Kadangi šįkart GR 1 Benediktas buvo trečias, o Giedrius – penktas, nugalėtojais paskelbtas „General Financing“ komandos ekipažas.
„Dėl panašių dalykų varžybų metu greičio ruožai atšaukiami ar koreguojamas jų ilgis tik pačiais kraštutiniais atvejais. Netgi tuomet, kai įvyksta didelės avarijos, būna sužalojami / žūsta lenktynių dalyviai ar žiūrovai, paprastai ieškoma galimybių kovas trasoje tęsti. Su tuo susijusius sprendimus priimti gali tik sporto komisarų kolegija, bet ne varžybų organizatoriai, varžybų vadovas, ralio rėmėjai ar dar kas nors, ir tik esant labai rimtai priežasčiai: greičio ruožą užtvėrus nuvirtusiems medžiams, kelio viduryje atsivėrus smegduobei, kilus uraganui, prireikus atlikti kokius nors masinės evakuacijos darbus etc. T. y. tikrai tik išskirtiniais atvejais, bet ne pradėjus lynoti ar atskirose trasos vietose susiformavus provėžoms“, – vardija A. Paliukėnas.
Labai svarbus dar vienas dalykas. Itin nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, kai varžybų komisarai atšaukia kurį nors greičio ruožą, jei jį būna spėję įveikti bent keletas sportininkų ekipažų, rezultatai apskaičiuojami visiems – net nepajudėjusiems iš starto.
„Anksčiau visiems nespėjusiems atšauktame greičio ruože parodyti savo sugebėjimų būdavo fiksuojamas kažkoks bendras rezultatas. Vėliau bandyta atspirties tašku laikyti atskirų automobilių klasių dalyvių pasiektus laikus, tačiau ir tai toli gražu nesprendžia problemos, nes lenktynių režisieriai kartais numato startus atvirkštine tvarka, kai siekiant išlaikyti žiūrovų dėmesį pirmiausia trasoj pasirodo lėtesni ekipažai, o lyderiai važiuoja paskutiniai. Jei tokiu atveju GR būtų nutrauktas tik įpusėjus, dėl podiumo besigrumiantiems varžovams grėstų gauti nieko bendra su jų tempu neturinčius rezultatus. Todėl dabar nusistovėjo praktika, kad kiekvienas ekipažas gauna individualiai jam apskaičiuotą atšaukto GR rezultatą – matematinį visų lenktynių metu fiksuoto tempo vidurkį ar netgi ankstesniais metais čia atvežtą rezultatą“, – ralio subtilybes dėsto A. Paliukėnas.
Šiųmetis Lietuvos ralio čempionatas išskirtinai dosnus aštria sportine kova, kai lyderius net ir po daugiau nei šimto gazas dugnas kilometrų skiria vos keletas sekundžių. Tokiomis aplinkybėmis svarbiomis tampa net menkiausios smulkmenos, pradedant išsaugotu padangų protektoriumi ir baigiant lenktynių organizatorių bei komisarų sprendimais dėl atskirų greičio ruožų atšaukimo ar sutrumpinimo.
Kaip šie dalykai gali pakoreguoti galutinių rezultatų lentelę – pokalbis su šiuo metu FIA Cross Country Bajas World Cup varžybų „Hungarian Baja“ etapo sporto komisarų kolegijos pirmininko pareigas vykdančiu FIA Tarptautinio Apeliacinio Teismo ir Tarptautinio Tribunolo teisėju Arnu Paliukėnu.
Lygiai prieš mėnesį vykusio „Orlen Lietuva Rally“ finišo tiesiojoje kaip tik ir susiklostė situacija, kai prieš pat 13-ojo (iš 14-os numatytų lenktynių programoje) greičio ruožo startą varžybų vadovas nutarė jį atšaukti. Motyvas – ankstesnėse varžybose šie Viekšnių apylinkių miškuose vingiuojantys keliai tapdavo sunkiai pravažiuojami, todėl kai tik apniukęs dangus atseikėjo keletą lašų, trasos ypatumus puikiai žinantis organizatorių komandos narys, jo teigimu, nutarė užbėgti galimoms problemoms už akių.
Toks sprendimas sukėlė tikrą diskusijų audrą viešoje erdvėje, o vėliau buvo išanalizuotas LASF Ralio komitete. Greičio ruožą atšaukęs varžybų vadovas prisipažino ne tik gerokai paskubėjęs saugotis lietaus, suklaidinęs sporto komisarų kolegiją, bet ir pažeidęs šūsnį Lietuvos automobilių sporto kodekso punktų.
„Galbūt pradėti reiktų nuo to, kad bet koks iš anksto suplanuotos ralio programos koregavimas neišvengiamai turi įtakos sąžiningai sportinei kovai. Atšaukti greičio ruožą ar netgi „nukirpti“ kažkurią jo dalį yra beveik tas pats, jei kas krepšinyje po trečiojo kėlinio arbitrai nuspręstų „gal tam kartui pakaks“. Juk tokiu atveju atsiliekanti komanda – galbūt kaip tik perėmusi iniciatyvą į savo rankas ar sulaukusi varžovų lyderių klaidų – būtų visą varžybų eigą apvertusi aukštyn kojom? Ralyje viskas yra analogiškai, nes čia nugalėtojas kartais paaiškėja net ne po paskutinio greičio ruožo finišo, po visos varžybų dienos metu fiksuotų įvykių analizės ir komisarų posėdžių“, – pabrėžia A. Paliukėnas.
Kad tokios dramos nėra teorija, turbūt pakanka prisiminti „Winter rally 2018“ finišą. Tąkart sportininkams įveikus paskutinį greičio ruožą, lenktynių štabe nuvilnijo nuostabos kupinų šūksnių banga – dėl pirmosios vietos bendroje įskaitoje kovojusių Benedikto Vanago ir Mindaugo Čepulio bei Giedriaus Notkaus ir Daliaus Strižano ekipažų laikai buvo absoliučiai identiški: 48 min. 17.10 sek. Tokio rezultato Lietuvos ralio čempionato istorijoje nėra buvę. Ieškodamas atsakymo į kertinį klausimą – kas vis dėlto laimėjo „Winter rally“? – varžybų vadovas Donatas Liesis buvo priverstas atsiversti čempionato reglamentą ir paieškoti tokios unikalios situacijos išaiškinimo. Juose nurodoma, kad finiše fiksavus vienodą laiką, nugalėtoju skelbiamas ekipažas, geresnį rezultatą parodę pačiame pirmajame greičio ruože. Kadangi šįkart GR 1 Benediktas buvo trečias, o Giedrius – penktas, nugalėtojais paskelbtas „General Financing“ komandos ekipažas.
„Dėl panašių dalykų varžybų metu greičio ruožai atšaukiami ar koreguojamas jų ilgis tik pačiais kraštutiniais atvejais. Netgi tuomet, kai įvyksta didelės avarijos, būna sužalojami / žūsta lenktynių dalyviai ar žiūrovai, paprastai ieškoma galimybių kovas trasoje tęsti. Su tuo susijusius sprendimus priimti gali tik sporto komisarų kolegija, bet ne varžybų organizatoriai, varžybų vadovas, ralio rėmėjai ar dar kas nors, ir tik esant labai rimtai priežasčiai: greičio ruožą užtvėrus nuvirtusiems medžiams, kelio viduryje atsivėrus smegduobei, kilus uraganui, prireikus atlikti kokius nors masinės evakuacijos darbus etc. T. y. tikrai tik išskirtiniais atvejais, bet ne pradėjus lynoti ar atskirose trasos vietose susiformavus provėžoms“, – vardija A. Paliukėnas.
Labai svarbus dar vienas dalykas. Itin nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, kai varžybų komisarai atšaukia kurį nors greičio ruožą, jei jį būna spėję įveikti bent keletas sportininkų ekipažų, rezultatai apskaičiuojami visiems – net nepajudėjusiems iš starto.
„Anksčiau visiems nespėjusiems atšauktame greičio ruože parodyti savo sugebėjimų būdavo fiksuojamas kažkoks bendras rezultatas. Vėliau bandyta atspirties tašku laikyti atskirų automobilių klasių dalyvių pasiektus laikus, tačiau ir tai toli gražu nesprendžia problemos, nes lenktynių režisieriai kartais numato startus atvirkštine tvarka, kai siekiant išlaikyti žiūrovų dėmesį pirmiausia trasoj pasirodo lėtesni ekipažai, o lyderiai važiuoja paskutiniai. Jei tokiu atveju GR būtų nutrauktas tik įpusėjus, dėl podiumo besigrumiantiems varžovams grėstų gauti nieko bendra su jų tempu neturinčius rezultatus. Todėl dabar nusistovėjo praktika, kad kiekvienas ekipažas gauna individualiai jam apskaičiuotą atšaukto GR rezultatą – matematinį visų lenktynių metu fiksuoto tempo vidurkį ar netgi ankstesniais metais čia atvežtą rezultatą“, – ralio subtilybes dėsto A. Paliukėnas.
