Seimo nariai siūlo sudaryti galimybę pasitikrinti automobilio ridą ir kitą informaciją prieš įsigyjant naudotą automobilį, bet šios pataisos veiksmingumu abejoja Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva. Jo teigimu, Lietuvoje įsigyjamų nenaujų automobilių skaičius bene 17 kartų viršija naujų automobilių skaičių, todėl kartais tokios informacijos automobilių atstovai suteikti net negalėtų.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, siūlantis šią pataisą, sako, kad dabar automobilį perkantis žmogus tiesiog neturi galimybės sužinoti tikrųjų duomenų: kokia yra automobilio rida, kas buvo keista ar tvarkyta. Jei pataisa būtų priimta, automobilio kėbulo numerį turintis žmogus visą šią informaciją galėtų sužinoti, kreipęsis į oficialų automobilio atstovą Lietuvoje.
Anot R. Žemaitaičio, tokiu būdu būtų išvengta informacijos apie automobilio techninę būklę slėpimo ir ridos nurašymo. Jis pateikė tai iliustruojančią neseniai įvykusią istoriją: Kauno automobilių turguje automobilį įsigyti norėjusiam pirkėjui pardavėjas pasakė, kad automobilį užsienyje vairavo pagyvenęs žmogus, transporto priemonė niekam kitam nebuvo parduota ir ja yra nuvažiuota 120 tūkst. km. Esą pirkėjas, turintis draugą viename iš Lietuvos salonų, patikrinęs informaciją pagal kėbulo numerius, sužinojo, kad iš tiesų automobilis Vokietijoje priklausė taksi bendrovei ir juo nuvažiuota daugiau kaip 300 tūkst. km.
R. Knyva džiaugiasi iniciatyva priimti tokią pataisą, bet atkreipia dėmesį, kad įgaliotieji automobilio atstovai ne visada galės suteikti tokią informaciją. Be to, jis pabrėžia, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai yra parduodama apie 12 tūkst. naujų transporto priemonių, o nenaujų į Lietuvos rinką patenka daugiau nei 200 tūkst.
„Šios proporcijos rodo, kad vargu ar pataisa padėtų išspręsti esminį klausimą, susijusį su „turginiais“ santykiais. Jeigu kažkas ir apgaudinėja, tai tikrai ne tų automobilių savininkai, kurie pirko automobilius Lietuvoje ir juos prižiūrėti patikėjo automobilių atstovams“, – sako R. Knyva.
R. Žemaitaitis pripažįsta, kad informaciją galima gauti tik apie trejų–penkerių metų istoriją. Vadinasi, duomenis galėtų sužinoti tik pirkėjai, perkantys nesenas transporto priemones, bet, aiškina politikas, šia įstatymo pataisa žiūrima į perspektyvą. „Tai įmanoma padaryti trejų–penkerių metų istorijai, todėl mes ir norime, kad pataisa jau būtų ir mes jau pradėtume kaupti duomenis“, – teigia Seimo narys.
Jis taip pat prideda, kad ši pataisa galėtų iš dalies pagelbėti ir perkant automobilį turguje, nes ji galiotų ir užsienyje pirktoms ir į Lietuvą atvežtoms transporto priemonėms. Anot R. Žemaitaičio, būtų siekiama, kad pirkėjas galėtų sužinoti ne tik automobilio ridos duomenis ar atliktus remonto darbus, bet ir informaciją, susijusią su draudimo įvykiais.
Šaltinis - LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Seimo nariai siūlo sudaryti galimybę pasitikrinti automobilio ridą ir kitą informaciją prieš įsigyjant naudotą automobilį, bet šios pataisos veiksmingumu abejoja Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva. Jo teigimu, Lietuvoje įsigyjamų nenaujų automobilių skaičius bene 17 kartų viršija naujų automobilių skaičių, todėl kartais tokios informacijos automobilių atstovai suteikti net negalėtų.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, siūlantis šią pataisą, sako, kad dabar automobilį perkantis žmogus tiesiog neturi galimybės sužinoti tikrųjų duomenų: kokia yra automobilio rida, kas buvo keista ar tvarkyta. Jei pataisa būtų priimta, automobilio kėbulo numerį turintis žmogus visą šią informaciją galėtų sužinoti, kreipęsis į oficialų automobilio atstovą Lietuvoje.
Anot R. Žemaitaičio, tokiu būdu būtų išvengta informacijos apie automobilio techninę būklę slėpimo ir ridos nurašymo. Jis pateikė tai iliustruojančią neseniai įvykusią istoriją: Kauno automobilių turguje automobilį įsigyti norėjusiam pirkėjui pardavėjas pasakė, kad automobilį užsienyje vairavo pagyvenęs žmogus, transporto priemonė niekam kitam nebuvo parduota ir ja yra nuvažiuota 120 tūkst. km. Esą pirkėjas, turintis draugą viename iš Lietuvos salonų, patikrinęs informaciją pagal kėbulo numerius, sužinojo, kad iš tiesų automobilis Vokietijoje priklausė taksi bendrovei ir juo nuvažiuota daugiau kaip 300 tūkst. km.
R. Knyva džiaugiasi iniciatyva priimti tokią pataisą, bet atkreipia dėmesį, kad įgaliotieji automobilio atstovai ne visada galės suteikti tokią informaciją. Be to, jis pabrėžia, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai yra parduodama apie 12 tūkst. naujų transporto priemonių, o nenaujų į Lietuvos rinką patenka daugiau nei 200 tūkst.
„Šios proporcijos rodo, kad vargu ar pataisa padėtų išspręsti esminį klausimą, susijusį su „turginiais“ santykiais. Jeigu kažkas ir apgaudinėja, tai tikrai ne tų automobilių savininkai, kurie pirko automobilius Lietuvoje ir juos prižiūrėti patikėjo automobilių atstovams“, – sako R. Knyva.
R. Žemaitaitis pripažįsta, kad informaciją galima gauti tik apie trejų–penkerių metų istoriją. Vadinasi, duomenis galėtų sužinoti tik pirkėjai, perkantys nesenas transporto priemones, bet, aiškina politikas, šia įstatymo pataisa žiūrima į perspektyvą. „Tai įmanoma padaryti trejų–penkerių metų istorijai, todėl mes ir norime, kad pataisa jau būtų ir mes jau pradėtume kaupti duomenis“, – teigia Seimo narys.
Jis taip pat prideda, kad ši pataisa galėtų iš dalies pagelbėti ir perkant automobilį turguje, nes ji galiotų ir užsienyje pirktoms ir į Lietuvą atvežtoms transporto priemonėms. Anot R. Žemaitaičio, būtų siekiama, kad pirkėjas galėtų sužinoti ne tik automobilio ridos duomenis ar atliktus remonto darbus, bet ir informaciją, susijusią su draudimo įvykiais.
Šaltinis - LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
