Ramūnui Čapkauskui 2014 m. sezonas buvo vienas geriausių karjeroje – tapo Lietuvos, Baltarusijos ir Šiaurės šalių zonos (NEZ) čempionu, o šiems metams sportininkas turi dar ambicingesnių tikslų, tarp kurių ir „Kauno ralio“ organizavimas.
Ramūnai, praėjusiais metais laimėjote viską, kas įmanoma. Kokie tikslai keliami šiems metams?
Taip, tikrai, žiūrint į rezultatus, praėjusį sezoną vertiname labai teigiamai, jis buvo vienas geriausių karjeroje. Tapome Lietuvos ir Baltarusijos, NEZ čempionais, tai išties įspūdinga.
Šiemet minimalūs tikslai - likti geriausių ekipažų trejetuke. Žinoma, maksimalus tikslas - apginti čempionų titulus. Sezonui esame pasirengę labai stipriai. Mašina yra pilnai paruošta lenktynėms. Joje įdiegtos naujausios technologijos. Automobilis buvo pilnai perrinktas ir mes manome, kad galėsime varžytis su aršiausiais konkurentais.
Kokios nuotaikos prieš pirmąjį etapą?
Pirmasis etapas bus ir visų trijų įskaitų (NEZ, Lietuvos ir Baltarusijos čempionatų) bendras etapas, todėl turime labai pasistengti, nes tai nulemia kitų etapų bei galutinį sezono rezultatą. Mūsų tikslas – laimėti „Halls Winter Rally“. Tačiau, kaip žinote, turime labai stiprių konkurentų – Vytautą Švedą, Deividą Jocių, Martyną Samuitį, Giedrių Notkų. Martynas Samsonas važiuos tokios pat kartos automobiliu kaip ir mes, todėl konkurencija bus tikrai didelė.
Lenktynes ne visada laimi pats greičiausias, čia svarbu važiuoti racionaliai, nemažai turi būti ir sėkmės. Ralis susideda iš labai daug dalykų – technikos, komandos, automobilio, šturmano, piloto. Tai ne bėgimas, kur už viską atsako pats atletas. Ralyje yra labai daug sudedamųjų dalių, kurios lemia galutinį rezultatą.
Šiemet tapote vienu iš Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) ralio organizatorių. Tai Jums - naujas karjeros iššūkis. Kodėl nusprendėte žengti nauju keliu ir tapti ralio organizatoriumi?
Ši mintis brendo jau kurį laiką. Dar prieš 3 metus norėjome atgaivinti Kauno ralį, kuris buvo apmiręs dėl tam tikrų priežasčių, galbūt trūko ir miesto palaikymo. Dabar situacija susiklostė taip, kad prie manęs prisijungė mano partneris Žilvinas Juršys, turime subūrę ir puikią komandą bei sukaupę daug patirties. Asmeniškai esu matęs ir dalyvavęs labai daug ralių, o šiame renginyje pasistengsiu sudėti jų visų geriausius aspektus ir padaryti ralį tokį, koks jis turi būti.
Ko galime tikėtis Kauno ralyje?
Ralis vyks rugsėjo 11-12 dienomis. Jo atidarymo ir uždarymo iškilmės bus surengtos Kaune, o dauguma greičio ruožų ir serviso zona bus įrengta Elektrėnų savivaldybėje. Elektrėnus pasirinkome todėl, kad jie švenčia 55 metų miesto jubiliejų ir miestas nori gerų bei kokybiškų renginių. Jau dabar vedame derybas su Elektrėnų savivaldybe ir miesto meru, kuris mus labai palaiko. Mes norime, kad Kauno ralis būtų platesnis geografiškai. Visgi, Kaune yra labai daug renginių, o mažesniems miestams, kaip Elektrėnai, Zarasai, Utena ar Kelmė jų labai trūksta. Natūralu, kad mažesniuose miestuose ir ralio organizatoriai yra priimami labai šiltai.
Grįžtant prie ralio, tai bus kompaktiškos vienos dienos lenktynės, turinčios labai techniškus, greitus, sportinius greičio ruožus. Lenktynininkai čia varžysis ant maksimaliai geros dangos, o žiūrovai galės mėgautis įspūdingomis ralio akimirkomis.
Neseniai praūžęs Dakaras sulaukė milžiniško dėmesio. Žinau, kad ir Jūsų mechanikas jame dalyvavo kartu su Antanu Juknevičiumi. Kaip Jūs vertinate lietuvių pasirodymą?
Taip, vienas pagrindinių mano mechanikų, Stanislovas Greičiūnas, buvo išvažiavęs į Dakarą kartu su Antanu Juknevičiumi. Stanislovas ruošė Antano automobilį paskutinį mėnesį ir jį prižiūrėjo bei tvarkė Dakaro metu.
Kalbant apie lietuvių pasirodymą, jį vertinu labai teigiamai. Vis dėlto, manau, kad Benediktas Vanagas galėjo ir geriau pasirodyti. Nežinau visų detalių, tačiau su jo automobiliu, esama komanda ir biudžetu, tikrai galima konkuruoti su pirmu dešimtuku. Tikiuosi, kad tai jam pavyks padaryti ateinančiais metais.
Antanas Juknevičius turėjo visai kitokį biudžetą ir automobilį, kuris dar patyrė lūžius dėl neaiškų priežasčių. Jei ne tai, ir atsižvelgus į milžinišką turimą Antano patirtį, jis tikrai būtų atvažiavęs daug aukštesnėje pozicijoje. Tačiau Dakaras reikalauja labai didelių finansinių išteklių, o jų neturint yra sudėtinga pasiekti aukštų rezultatų. Visgi, lietuviai yra šaunuoliai, kad tokiame ralyje važiuoja, nes tai yra mūsų šalies ir autosporto bendruomenės pristatymas pasauliui.
Galbūt ir pats turite ambicijų sudalyvauti Dakare?
Mes su šturmanu Tomu Šipkausku kalbėjome apie tai. Atvirai pasakius, turime planų dalyvauti Dakare. Ateinančiais metais planuojame nuvažiuoti pasižiūrėti į jį kaip žiūrovai, susipažinti su varžybų specifika.
Ateityje, jei sugebėsime susidėlioti techninę ir finansinę dalį, tikrai norėtųsi pabandyti sudalyvauti šiose lenktynėse.
Manau, kad sukaupta lenktynininko patirtis man leidžia ten būti ir išmėginti save. Šturmanas taip pat turi labai daug patirties tokio tipo varžybose. Tomas yra vienas iš Lietuvos bekelės pradininkų. Jis kartu su broliu garsiosiose „Ladogos“ bekelės varžybose yra finišavęs antras, žino, kaip reikia važiuoti smėlynuose. Mes turime pradžią, nuo kurios galime atsispirti, bet, kaip minėjau, reikia padaryti labai daug namų darbų, kad ne tik nuvažiuotume ir anksti užbaigtume ralį. Mes norime ne tik finišuoti, bet ir siekti rezultatų.
Ramūnui Čapkauskui 2014 m. sezonas buvo vienas geriausių karjeroje – tapo Lietuvos, Baltarusijos ir Šiaurės šalių zonos (NEZ) čempionu, o šiems metams sportininkas turi dar ambicingesnių tikslų, tarp kurių ir „Kauno ralio“ organizavimas.
Ramūnai, praėjusiais metais laimėjote viską, kas įmanoma. Kokie tikslai keliami šiems metams?
Taip, tikrai, žiūrint į rezultatus, praėjusį sezoną vertiname labai teigiamai, jis buvo vienas geriausių karjeroje. Tapome Lietuvos ir Baltarusijos, NEZ čempionais, tai išties įspūdinga.
Šiemet minimalūs tikslai - likti geriausių ekipažų trejetuke. Žinoma, maksimalus tikslas - apginti čempionų titulus. Sezonui esame pasirengę labai stipriai. Mašina yra pilnai paruošta lenktynėms. Joje įdiegtos naujausios technologijos. Automobilis buvo pilnai perrinktas ir mes manome, kad galėsime varžytis su aršiausiais konkurentais.
Kokios nuotaikos prieš pirmąjį etapą?
Pirmasis etapas bus ir visų trijų įskaitų (NEZ, Lietuvos ir Baltarusijos čempionatų) bendras etapas, todėl turime labai pasistengti, nes tai nulemia kitų etapų bei galutinį sezono rezultatą. Mūsų tikslas – laimėti „Halls Winter Rally“. Tačiau, kaip žinote, turime labai stiprių konkurentų – Vytautą Švedą, Deividą Jocių, Martyną Samuitį, Giedrių Notkų. Martynas Samsonas važiuos tokios pat kartos automobiliu kaip ir mes, todėl konkurencija bus tikrai didelė.
Lenktynes ne visada laimi pats greičiausias, čia svarbu važiuoti racionaliai, nemažai turi būti ir sėkmės. Ralis susideda iš labai daug dalykų – technikos, komandos, automobilio, šturmano, piloto. Tai ne bėgimas, kur už viską atsako pats atletas. Ralyje yra labai daug sudedamųjų dalių, kurios lemia galutinį rezultatą.
Šiemet tapote vienu iš Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) ralio organizatorių. Tai Jums - naujas karjeros iššūkis. Kodėl nusprendėte žengti nauju keliu ir tapti ralio organizatoriumi?
Ši mintis brendo jau kurį laiką. Dar prieš 3 metus norėjome atgaivinti Kauno ralį, kuris buvo apmiręs dėl tam tikrų priežasčių, galbūt trūko ir miesto palaikymo. Dabar situacija susiklostė taip, kad prie manęs prisijungė mano partneris Žilvinas Juršys, turime subūrę ir puikią komandą bei sukaupę daug patirties. Asmeniškai esu matęs ir dalyvavęs labai daug ralių, o šiame renginyje pasistengsiu sudėti jų visų geriausius aspektus ir padaryti ralį tokį, koks jis turi būti.
Ko galime tikėtis Kauno ralyje?
Ralis vyks rugsėjo 11-12 dienomis. Jo atidarymo ir uždarymo iškilmės bus surengtos Kaune, o dauguma greičio ruožų ir serviso zona bus įrengta Elektrėnų savivaldybėje. Elektrėnus pasirinkome todėl, kad jie švenčia 55 metų miesto jubiliejų ir miestas nori gerų bei kokybiškų renginių. Jau dabar vedame derybas su Elektrėnų savivaldybe ir miesto meru, kuris mus labai palaiko. Mes norime, kad Kauno ralis būtų platesnis geografiškai. Visgi, Kaune yra labai daug renginių, o mažesniems miestams, kaip Elektrėnai, Zarasai, Utena ar Kelmė jų labai trūksta. Natūralu, kad mažesniuose miestuose ir ralio organizatoriai yra priimami labai šiltai.
Grįžtant prie ralio, tai bus kompaktiškos vienos dienos lenktynės, turinčios labai techniškus, greitus, sportinius greičio ruožus. Lenktynininkai čia varžysis ant maksimaliai geros dangos, o žiūrovai galės mėgautis įspūdingomis ralio akimirkomis.
Neseniai praūžęs Dakaras sulaukė milžiniško dėmesio. Žinau, kad ir Jūsų mechanikas jame dalyvavo kartu su Antanu Juknevičiumi. Kaip Jūs vertinate lietuvių pasirodymą?
Taip, vienas pagrindinių mano mechanikų, Stanislovas Greičiūnas, buvo išvažiavęs į Dakarą kartu su Antanu Juknevičiumi. Stanislovas ruošė Antano automobilį paskutinį mėnesį ir jį prižiūrėjo bei tvarkė Dakaro metu.
Kalbant apie lietuvių pasirodymą, jį vertinu labai teigiamai. Vis dėlto, manau, kad Benediktas Vanagas galėjo ir geriau pasirodyti. Nežinau visų detalių, tačiau su jo automobiliu, esama komanda ir biudžetu, tikrai galima konkuruoti su pirmu dešimtuku. Tikiuosi, kad tai jam pavyks padaryti ateinančiais metais.
Antanas Juknevičius turėjo visai kitokį biudžetą ir automobilį, kuris dar patyrė lūžius dėl neaiškų priežasčių. Jei ne tai, ir atsižvelgus į milžinišką turimą Antano patirtį, jis tikrai būtų atvažiavęs daug aukštesnėje pozicijoje. Tačiau Dakaras reikalauja labai didelių finansinių išteklių, o jų neturint yra sudėtinga pasiekti aukštų rezultatų. Visgi, lietuviai yra šaunuoliai, kad tokiame ralyje važiuoja, nes tai yra mūsų šalies ir autosporto bendruomenės pristatymas pasauliui.
Galbūt ir pats turite ambicijų sudalyvauti Dakare?
Mes su šturmanu Tomu Šipkausku kalbėjome apie tai. Atvirai pasakius, turime planų dalyvauti Dakare. Ateinančiais metais planuojame nuvažiuoti pasižiūrėti į jį kaip žiūrovai, susipažinti su varžybų specifika.
Ateityje, jei sugebėsime susidėlioti techninę ir finansinę dalį, tikrai norėtųsi pabandyti sudalyvauti šiose lenktynėse.
Manau, kad sukaupta lenktynininko patirtis man leidžia ten būti ir išmėginti save. Šturmanas taip pat turi labai daug patirties tokio tipo varžybose. Tomas yra vienas iš Lietuvos bekelės pradininkų. Jis kartu su broliu garsiosiose „Ladogos“ bekelės varžybose yra finišavęs antras, žino, kaip reikia važiuoti smėlynuose. Mes turime pradžią, nuo kurios galime atsispirti, bet, kaip minėjau, reikia padaryti labai daug namų darbų, kad ne tik nuvažiuotume ir anksti užbaigtume ralį. Mes norime ne tik finišuoti, bet ir siekti rezultatų.
