Kai apie šį projektą suodė atkaklūs italai, tolimesnis „Seat“ ir „Porsche“ automobilio vystymas buvo nutrauktas. „Seat“ pasiliko su naujais varikliais ir pavarų dėžėmis, o „Porsche“ nuolatos gaudavo atlygį už kiekvieną variklį ir pavarų dėžę. Sustabdžius sportiško automobilio kūrimą, brėžiniai išliko „Porsche“ inžinierių rankose.
Vietoj to, kad atsikratytų brėžinių, „Porsche“ specialistai nusprendė pradėtą projektą vystyti toliau. Palyginus su automobiliu, kuris turėjo dėvėti „Seat“ logotipą, patobulintas ir „Porsche“ pirkėjų skoniui pritaikytas modelis tapo ilgesnis, šiek tiek platesnis ir aukštesnis. Be to, automobilis turėjo ne kupė, bet kabrioleto tipo kėbulą.
Pasinaudoję „Seat“ markei sukurtų variklių pagrindu, „Porsche“ inžinieriai sukūrė naują, 2.0 litrų, keturių cilindrų opozicinį motorą, kurio pajėgumas svyravo nuo 115 iki 150 arklio galių. Variklio pozicija taip pat buvo pakeista. Naujame prototipe jis kabėjo virš galinės ašies, o ne priešais ją.
Nuo pat pirmos dienos „Porsche Junior“ turėjo tapti pigiu, daugeliui prieinamu šios markės automobiliu. Norėdami sumažinti galutinę automobilio kainą, daugelis pakabos, elektros instaliacijos ir kitų sričių komponentai buvo paimti iš kitų „Porsche“ modelių.
Nepaisant kuklaus variklio, maždaug 1000 kilogramų svėręs „Porsche Junior“ galėjo pasiekti 220 km/val. maksimalų greitį ir iki 100 km/val. įsibėgėti per maždaug 6 sekundes.
„Porsche Junior“ taip pat tapo pirmuoju šios markės modeliu, kuris turėjo „Multi-Link“ tipo galinę pakabą. Vėliau tos pačios pakabos dizainas buvo panaudotas „989“ sedano prototipe, kol galiausiai atsidūrė naujos kartos „Porsche 911“ (993).
Automobilio kūrimo ir tobulinimo darbai vyko iki pat 1987 metų. Tuomet šviesą ateitį turėjęs projektas labai greitai atsitrenkė į sieną, nes „Porsche“ nenorėdama atsidurti finansinėje duobėje, sustabdė „984“ modelio vystymą ir susikoncentravo ties naujos kartos „Porsche 911“.