Neskaitant ralio maratonui būdingų dulkių debesų, vienintelė problema ketvirtajame greičio ruože buvo sudėtinga navigacija. Kaip pažymėjo B. Vanagas, tokiame greitame etape sukinėjimasis vietoje jiems kainavo itin brangiai.
„Tris kartus turėjome ieškoti kelio – ten išbarstėme šiek tiek laiko. Dėl to nesu labai laimingas, nes manau, kad šiandien galėjo būti mūsų diena. Antra vertus, bent jau nepabloginome savo situacijos, o tai – svarbiausia“, – komentavo sportininkas.
B. Vanagas ir toliau kenčia nugaros skausmus, tačiau kol kas ketina pasikliauti manualinės terapijos specialistais. Prieš penktojo etapo startą taip pat dėsis specialų korsetą, o blogiausiu atveju – leisis vaistus nuo skausmo.
Praėjusios dienos padariniai
Praėjusio etapo padariniai dar buvo juntami ir kitą dieną. Antradienį trasoje paklydęs Carlosas Sainzas prarado pusvalandį, todėl ketvirtajame greičio ruože ispanui neliko kitos išeities – tik spausti akceleratorių iki dugno. Veteranas su „Mini“ bagiu laikėsi tarp lyderių, o finišavo penktojoje vietoje.
Trečiojo greičio ruožo pabaigoje skaudžią avariją patyręs Bernardas Ten Brinke'as dar bandė suremontuoti savąjį „Toyota Hilux“ pasinaudodamas kito dalyvio pagalbą. Galiausiai olandui teko pasiduoti ir išsikviesti komandą, todėl jos pasirodymas sportinėje įskaitoje baigtas.
Nasseras Al-Attiyah iškovojo trečiąją iš eilės pergalę 2021 metų Dakare. „Toyota Gazoo Racing“ lenktynininkas vėl startavo pirmas ir netgi rodydamas kelią kitiems finišą pasiekė greičiausiai. Antras finišavo lyderio pozicijos bendroje įskaitoje neprarandantis Stephane'as Peterhanselis. Dakaro žvaigžde pamažu tampantis ralio maratono naujokas draugas Henkas Lateganas užėmė trečiąją vietą.
Ilgiausias šių metų etapas
Po dviejų Vadi Ad Davasire praleistų dienų Dakaro komandų technikų ir aptarnaujančio personalo karavanas pajudėjo į Saudo Arabijos sostinę Rijadą. Lenktynių dalyviams ketvirtasis etapas buvo ilgiausias šių metų Dakare – įskaitant pervažiavimus iš viso jiems teks įveikti net 813 kilometrų.
Tuo pat metu ketvirtasis greičio ruožas nebuvo išskirtinis. 337 kilometrų ilgio trasą organizatoriai išdėstė taip, kad šį kartą sportininkai galėtų lengviau atsikvėpti ir mėgautis vairavimu.
Nors trečiadienį lenktynininkams neteko išbandyti savo ir technikos galimybių ribų, dykumą įvairiomis kryptimis kertančios vėžės neleido ekipažams visiškai atsipalaiduoti. Vėl dominavo smėlis, kuris dengė 65 proc. paviršiaus, 31 proc. trasos buvo akmeninga žemė, o likę 4 proc. – pavojingos uolienos.
