Paulius Kiudys – 21-erių metų kroso lenktynininkas. Pasak Pauliaus, automobilių sportas yra sunkus ir pastangų reikalaujantis užsiėmimas, tačiau tai ir yra žaviausia – po atkaklaus darbo galima džiaugtis pasiektais rezultatais. Vaikinas dalyvauja Lietuvos autokroso regioninėse varžybose, Lietuvos automobilių kroso čempionate ir panašiuose renginiuose. Paulius sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria norima paskatinti domėtis automobilių sportu ir pristatyti jaunąją lenktynininkų kartą, ir papasakojo savo istoriją.
Kas tave atvedė į automobilių sportą?
Šeimos ir draugų palaikymas buvo pagrindinis veiksnys. Jie vis pastebėdavo mano aistrą mašinoms, su kuriomis mėgstu ne tik važinėti, bet ir jas remontuoti. Taip ir supratau, kad noriu pradėti lenktynininko karjerą.
Kodėl iš daugelio sporto šakų pasirinkai būtent krosą?
Pasirinkau krosą, nes tai – kontaktinė kova. Kaip ir įprasta automobilių sporte, niekada negali žinoti, kaip susiklostys aplinkybės viename ar kitame važiavime, o tai mane labiausiai traukia – nežinomybė ir adrenalinas.
Ką manai apie kroso padėtį Lietuvoje? Gal turi idėjų, ką būtų galima pakeisti ar patobulinti, kad susidomėjimas šia šaka augtų?
Apie krosą Lietuvoje galiu atsiliepti tik teigiamai. Turime tikrai ne vieną gerą trasą: Plungės, Vilkyčių, Šakių ir pan.
Akivaizdu, kad ši sporto šaka – brangus malonumas, kurį ne kiekvienas žmogus gali sau leisti. Ką galėčiau pasiūlyti? Bendromis jėgomis sukurti klasę arba atskiras varžybas, kurios nereikalautų įmantraus automobilio, kuriose galima būtų varžytis jau nuo 15 metų. Tokiu būdu ne tik leistume nepatiriant didelių finansinių išlaidų žmonėms dalyvauti varžybose, bet ir skatintume jaunimo įsitraukimą ir tobulėjimą. Puikus pavyzdys – kaimyninėje Latvijoje vykstančios varžybos „Folkrace“.
Kokias savybes tau išugdė autosportas?
Autosportas – užsiėmimas, reikalaujantis daug laiko ir kantrybės, išmokantis darnaus darbo komandoje ir padedantis tobulinti vairavimo įgūdžius. Man tai labai svarbu ir džiaugiuosi, kad galiu mokytis darydamas tai, ką labiausiai mėgstu.
Kaip kovoji su įtampa, patiriama varžybų metu ar po jų? Kas sunkiausia šiame sporte?
Didžiausia įtampa tvyro prieš finalinius važiavimus ir tada, kai sprendžiasi visos dienos pozicijos. Karjeros pradžioje susitvarkyti su jauduliu buvo tikrai sunku, tačiau dabar į viską reaguoju ramiau, stengiuosi save nuteikti teigiamai. Žinoma, būna sunkumų – nieko nėra lengvo.
Kiek paprastai užtrunka pasiruošimas varžyboms?
Pasiruošimas varžyboms priklauso nuo to, kokios lenktynės laukia ir nuo to, kaip sekėsi praėjusį kartą. Būna, kad po praėjusių varžybų automobilį užtenka tik nuplauti ir patikrinti mazgus, o kartais reikia perrinkti visą variklį ar greičių dėžę.
Ar po varžybų nesunku vėl įprastai elgtis keliuose ir laikytis visų nurodytų taisyklių?
Nesunku. Po varžybų visada važiuoju ramiau, nei prieš jas, kadangi išsikraunu ir visą energiją palieku trasoje.
Tavo nuomone, kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?
Jeigu atvirai, nemanau, kad lenktynininku gimstama. Taigi, sunkiam darbui skirčiau visus 100 procentų.
Kokius lūkesčius esi sau išsikėlęs automobilių sporte?
Siekiu tobulėti ir eiti į priekį. Kol kas tai puikiai sekasi.
Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?
Labiausiai mane motyvuoja mano tėtis, Vytenis Kiudys. Jis mato, kaip tobulėju ir koks svarbus šioje sporto šakoje yra kitų palaikymas, todėl visada mane ragina nesustoti.
Kaip vertini praėjusį savo sezoną? Kokius tikslus esi išsikėlęs naujam?
Praėjęs sezonas buvo gana įdomus. Varžiausi su 1,6 l Honda Civic prieš 2,0 l automobilius. Turėjau techninių gedimų, tačiau galutinėje įskaitoje Lietuvos autokroso regioninėse varžybose užėmiau pirmąją vietą ir esu tuo labai patenkintas. Dėl šio sezono dar yra daug neaiškumų, tačiau labai norėtųsi važiuoti Lietuvos kroso čempionate.
Paulius Kiudys – 21-erių metų kroso lenktynininkas. Pasak Pauliaus, automobilių sportas yra sunkus ir pastangų reikalaujantis užsiėmimas, tačiau tai ir yra žaviausia – po atkaklaus darbo galima džiaugtis pasiektais rezultatais. Vaikinas dalyvauja Lietuvos autokroso regioninėse varžybose, Lietuvos automobilių kroso čempionate ir panašiuose renginiuose. Paulius sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria norima paskatinti domėtis automobilių sportu ir pristatyti jaunąją lenktynininkų kartą, ir papasakojo savo istoriją.
Kas tave atvedė į automobilių sportą?
Šeimos ir draugų palaikymas buvo pagrindinis veiksnys. Jie vis pastebėdavo mano aistrą mašinoms, su kuriomis mėgstu ne tik važinėti, bet ir jas remontuoti. Taip ir supratau, kad noriu pradėti lenktynininko karjerą.
Kodėl iš daugelio sporto šakų pasirinkai būtent krosą?
Pasirinkau krosą, nes tai – kontaktinė kova. Kaip ir įprasta automobilių sporte, niekada negali žinoti, kaip susiklostys aplinkybės viename ar kitame važiavime, o tai mane labiausiai traukia – nežinomybė ir adrenalinas.
Ką manai apie kroso padėtį Lietuvoje? Gal turi idėjų, ką būtų galima pakeisti ar patobulinti, kad susidomėjimas šia šaka augtų?
Apie krosą Lietuvoje galiu atsiliepti tik teigiamai. Turime tikrai ne vieną gerą trasą: Plungės, Vilkyčių, Šakių ir pan.
Akivaizdu, kad ši sporto šaka – brangus malonumas, kurį ne kiekvienas žmogus gali sau leisti. Ką galėčiau pasiūlyti? Bendromis jėgomis sukurti klasę arba atskiras varžybas, kurios nereikalautų įmantraus automobilio, kuriose galima būtų varžytis jau nuo 15 metų. Tokiu būdu ne tik leistume nepatiriant didelių finansinių išlaidų žmonėms dalyvauti varžybose, bet ir skatintume jaunimo įsitraukimą ir tobulėjimą. Puikus pavyzdys – kaimyninėje Latvijoje vykstančios varžybos „Folkrace“.
Kokias savybes tau išugdė autosportas?
Autosportas – užsiėmimas, reikalaujantis daug laiko ir kantrybės, išmokantis darnaus darbo komandoje ir padedantis tobulinti vairavimo įgūdžius. Man tai labai svarbu ir džiaugiuosi, kad galiu mokytis darydamas tai, ką labiausiai mėgstu.
Kaip kovoji su įtampa, patiriama varžybų metu ar po jų? Kas sunkiausia šiame sporte?
Didžiausia įtampa tvyro prieš finalinius važiavimus ir tada, kai sprendžiasi visos dienos pozicijos. Karjeros pradžioje susitvarkyti su jauduliu buvo tikrai sunku, tačiau dabar į viską reaguoju ramiau, stengiuosi save nuteikti teigiamai. Žinoma, būna sunkumų – nieko nėra lengvo.
Kiek paprastai užtrunka pasiruošimas varžyboms?
Pasiruošimas varžyboms priklauso nuo to, kokios lenktynės laukia ir nuo to, kaip sekėsi praėjusį kartą. Būna, kad po praėjusių varžybų automobilį užtenka tik nuplauti ir patikrinti mazgus, o kartais reikia perrinkti visą variklį ar greičių dėžę.
Ar po varžybų nesunku vėl įprastai elgtis keliuose ir laikytis visų nurodytų taisyklių?
Nesunku. Po varžybų visada važiuoju ramiau, nei prieš jas, kadangi išsikraunu ir visą energiją palieku trasoje.
Tavo nuomone, kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?
Jeigu atvirai, nemanau, kad lenktynininku gimstama. Taigi, sunkiam darbui skirčiau visus 100 procentų.
Kokius lūkesčius esi sau išsikėlęs automobilių sporte?
Siekiu tobulėti ir eiti į priekį. Kol kas tai puikiai sekasi.
Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?
Labiausiai mane motyvuoja mano tėtis, Vytenis Kiudys. Jis mato, kaip tobulėju ir koks svarbus šioje sporto šakoje yra kitų palaikymas, todėl visada mane ragina nesustoti.
Kaip vertini praėjusį savo sezoną? Kokius tikslus esi išsikėlęs naujam?
Praėjęs sezonas buvo gana įdomus. Varžiausi su 1,6 l Honda Civic prieš 2,0 l automobilius. Turėjau techninių gedimų, tačiau galutinėje įskaitoje Lietuvos autokroso regioninėse varžybose užėmiau pirmąją vietą ir esu tuo labai patenkintas. Dėl šio sezono dar yra daug neaiškumų, tačiau labai norėtųsi važiuoti Lietuvos kroso čempionate.
