Pagal „Group S“ taisykles, automobilių variklių galia turėjo būti apribota ties 300 - 500 arklio galių, o 200 privalomų pagaminti modelių taisyklė buvo pašalinta. Vietoj to, gamintojas buvo leista pagaminti tik 10 bolido vienetų. Šis pakeitimas turėjo paskatinti automobilių gamintojų inžinieriams išlaisvinti savo fantazijas.
Pasaulio automobilių sporto federacija tikėjosi sukurti tokią ralio grupę, kurioje netrūktų konkurencingų bolidų, tačiau juos valdantys pilotai galėtų likti užtikrinti, jog stipresnis akceleratoriaus spustelėjimas nepasibaigs griovyje.
„Opel“ inžinieriai atsižvelgdami į FIA planus, į pagalbą pasikvietė Mike'ą Endeaną ir Martiną Schanche. Į šių specialistų rankas buvo patikėta 20 inžinierių grupė. Šiai „komandai“ buvo liepta vos per penkis mėnesius sukonstruoti „Group S“ reikalavimus atitinkantį bolidą.
„Opel“ inžinierių automobilis labiausiai išsiskyrė ne patrauklia išvaizda, bet netradicinę keturių varančiųjų ratų sistema. „Opel Kadett Rallye“ turėjo keturių varančiųjų ratų sistemą, kurios parametrus buvo galima pakeisti serviso zonoje. Pavyzdžiui, jeigu automobilio vairuotojas nori, jog svarbesnis vaidmuo turėtų būti skirtas galinei ašiai, inžinieriai galėdavo pakeisti variklio galios paskirstymo koeficientą nuo 50:50 iki 28:72.
Ši keturių varančiųjų ratų sistema buvo suporuota su „Ford“ sukurtu, tačiau „Zakspeed“ inžinierių patobulintu 1.8 litro darbinio tūrio, 500 arklio galių išvystančiu benzininiu varikliu.
Deja, dėl daugybės skaudžių incidentų „Group B“ čempionate, FIA nusprendė nutraukti šios unikalios ralio grupės egzistavimą. Kartu su „Group B“ į šiukšlių dėžę iškeliavo ir „Group S“. „Opel“ vadovai nenorėdami praleisti galimybės išbandyti šio bolido lenktynių trasose, „Kadett Rallye“ pritaikė autokroso varžyboms, kuriose šiam automobiliui sekėsi prastokai.