Šio automobilio pristatinėti tikrai nereikia, nes mūsų šalyje jis buvo neįtikėtinai populiarus dėl daugybės priežasčių. Visgi ubagų „Ferrari" pravardę gavęs automobilis daugelio buvo tinkamai neįvertintas.
„Opel Calibra" prekyboje pasirodė dar 1990 metais ir buvo sukurtas su mintimi, kad pakeistų legenda tapusį „Manta". Pastarasis modelis buvo gaminamas nuo 1970 iki pat 1988 metų.
Kaip ir dabar, taip ir aštuntame dešimtmetyje, pirkėjai graibstė pigius ir prieinamus sportiškus automobilius. Bene daugiausiai pyrago atsipjovė - „Honda", „Toyota" ir „Mazda". Senajame žemyne tvirtas pozicijas turėję gamintojai pradėjo ir patys siūlyti pigius, prieinamus ir sportiškus automobilius. Be tokių automobilių, kaip „Volkswagen Corrado", kuris buvo pakankamai brangus, 1989 metais Frankfurto automobilių parodoje pristatytas „Opel Calibra", visus viliojo kaina.
„Opel" pristatydama naująjį modelį teigė, jog tai yra tikras 2+2 tipo automobilis, kurio interjere puikiai įsitaisys keturi suaugę žmonės. Ir tai buvo tiesa. Nors aukštesnio ūgio žmonės mieliau pasirinkdavo priekines sėdynes, tačiau palyginus su konkurentais, „Calibra" tikrai šia savybe galėjo girti.
Ant „Vectra" platformos sukurtas automobilis turėjo atsisakyti klasikinės komponuotės, kurią turėjo „Manta". Ką tai reiškia? „Calibra", kaip ir „Vectra" buvo varomas priekiniais ratais, o ne galiniais. Tiesa, laikui bėgant, „Calibra" gavo ir keturių varomųjų ratų sistemą.
Prekybos pradžioje, sportiškai atrodantis automobilis buvo siūlomas su dviejų litrų, keturių cilindrų benzininiu agregatu. Šis motoras buvo siūlomas su dvejomis versijomis. Pirmoji, bazinė, turėjo 115 arklio galių, o tuo tarpu sportiškesnė ir brangesnė modifikacija, turėjo 16 vožtuvų ir 150 arklio galių. Pastaroji modifikacija buvo labai populiari mūsų šalyje.
1992 metais „Opel" visus šio modelio gerbėjus nustebino su nauja modifikacija, kurio benzininis variklis išvystė 204 arklio galias ir 280 NM sukimo momentą. Po vienerių metų, „Opel" variklių gamoje pradėjo siūlyti modifikaciją su šešerių cilindrų motoru, kuris išvystė 170 arklio galių.
Visgi posakis, jog automobilis buvo sukurtas ant „Vectra" platformos yra šiek tiek žiaurokas. „Opel" inžinieriai vietoj paprasto torsiono, kuris buvo naudojamas „Vectra" modelyje, „Calibra" gavo teleskopinius amortizatorius. Tai šiam modeliui suteikė daugiau dinamiškumo ir azartiškumo. Nors bazinis modelis iki 100 km/h įsibėgėdavo vos per 10 sekundžių, tačiau posūkiuose buvo tikras greituolis.
Be pakankamai plačios variklių gamos ir puikų valdymo savybių, „Calibra" galėjo pasiūlyti ne tik tai. Automobilio vyriausiasis inžinierius kurdamas „Calibra" kėbulą galvojo tik apie aerodinamiką. Nenuostabu, jog 1989 metais pristatytas modelis galėjo pasigirti 0,26 oro pasipriešinimo koeficientu, kuris net ir šiais laikais yra pavydėtinas.
Daugelis labiausiai džiaugėsi dėl „Calibra" bazinės įrangos gausos. Visi baziniai modeliai gaudavo vairo stiprintuvą, sportines sėdynes, lengvo lydinio ratlankius, oro pagalvę. Modeliai gaminti nuo 1993 metų, turėjo žymiai didesni bazinės įrangos sąrašą. Tuo metu, visiškai nauja „Calibra" kainavo nuo 64,000 litų. Pats brangiausias modelis su keturių varomųjų ratų sistema kainavo nuo 86,000 litų.
Dėka itin palankios kainodaros, puikų valdymo savybių ir gausios įrangos, „Calibra" tapo neįtikėtinai populiaru modeliu. Nuo pat 1990 iki 1997 metų, „Opel" pagamino daugiau negu 240,000 šio modelio vienetų. Tai yra neįtikėtinai didelis skaičius tokio tipo automobiliui.
Kompanija jau ne kartą yra teigusi, jog svarsto galimybę sukurti modernią „Calibra" interpretaciją. O ir laikas pristatyti tokį automobilį būtų labai tinkamas, nes šią rinką vėl bando užkariauti Japonai. „Opel" ne kartą įrodė, jog moka gaminti azartiškus automobilius. Kompanijos vadovybei, tiesiog reikia atrišti rankas inžinieriams.
Šio automobilio pristatinėti tikrai nereikia, nes mūsų šalyje jis buvo neįtikėtinai populiarus dėl daugybės priežasčių. Visgi ubagų „Ferrari" pravardę gavęs automobilis daugelio buvo tinkamai neįvertintas.
„Opel Calibra" prekyboje pasirodė dar 1990 metais ir buvo sukurtas su mintimi, kad pakeistų legenda tapusį „Manta". Pastarasis modelis buvo gaminamas nuo 1970 iki pat 1988 metų.
Kaip ir dabar, taip ir aštuntame dešimtmetyje, pirkėjai graibstė pigius ir prieinamus sportiškus automobilius. Bene daugiausiai pyrago atsipjovė - „Honda", „Toyota" ir „Mazda". Senajame žemyne tvirtas pozicijas turėję gamintojai pradėjo ir patys siūlyti pigius, prieinamus ir sportiškus automobilius. Be tokių automobilių, kaip „Volkswagen Corrado", kuris buvo pakankamai brangus, 1989 metais Frankfurto automobilių parodoje pristatytas „Opel Calibra", visus viliojo kaina.
„Opel" pristatydama naująjį modelį teigė, jog tai yra tikras 2+2 tipo automobilis, kurio interjere puikiai įsitaisys keturi suaugę žmonės. Ir tai buvo tiesa. Nors aukštesnio ūgio žmonės mieliau pasirinkdavo priekines sėdynes, tačiau palyginus su konkurentais, „Calibra" tikrai šia savybe galėjo girti.
Ant „Vectra" platformos sukurtas automobilis turėjo atsisakyti klasikinės komponuotės, kurią turėjo „Manta". Ką tai reiškia? „Calibra", kaip ir „Vectra" buvo varomas priekiniais ratais, o ne galiniais. Tiesa, laikui bėgant, „Calibra" gavo ir keturių varomųjų ratų sistemą.
Prekybos pradžioje, sportiškai atrodantis automobilis buvo siūlomas su dviejų litrų, keturių cilindrų benzininiu agregatu. Šis motoras buvo siūlomas su dvejomis versijomis. Pirmoji, bazinė, turėjo 115 arklio galių, o tuo tarpu sportiškesnė ir brangesnė modifikacija, turėjo 16 vožtuvų ir 150 arklio galių. Pastaroji modifikacija buvo labai populiari mūsų šalyje.
1992 metais „Opel" visus šio modelio gerbėjus nustebino su nauja modifikacija, kurio benzininis variklis išvystė 204 arklio galias ir 280 NM sukimo momentą. Po vienerių metų, „Opel" variklių gamoje pradėjo siūlyti modifikaciją su šešerių cilindrų motoru, kuris išvystė 170 arklio galių.
Visgi posakis, jog automobilis buvo sukurtas ant „Vectra" platformos yra šiek tiek žiaurokas. „Opel" inžinieriai vietoj paprasto torsiono, kuris buvo naudojamas „Vectra" modelyje, „Calibra" gavo teleskopinius amortizatorius. Tai šiam modeliui suteikė daugiau dinamiškumo ir azartiškumo. Nors bazinis modelis iki 100 km/h įsibėgėdavo vos per 10 sekundžių, tačiau posūkiuose buvo tikras greituolis.
Be pakankamai plačios variklių gamos ir puikų valdymo savybių, „Calibra" galėjo pasiūlyti ne tik tai. Automobilio vyriausiasis inžinierius kurdamas „Calibra" kėbulą galvojo tik apie aerodinamiką. Nenuostabu, jog 1989 metais pristatytas modelis galėjo pasigirti 0,26 oro pasipriešinimo koeficientu, kuris net ir šiais laikais yra pavydėtinas.
Daugelis labiausiai džiaugėsi dėl „Calibra" bazinės įrangos gausos. Visi baziniai modeliai gaudavo vairo stiprintuvą, sportines sėdynes, lengvo lydinio ratlankius, oro pagalvę. Modeliai gaminti nuo 1993 metų, turėjo žymiai didesni bazinės įrangos sąrašą. Tuo metu, visiškai nauja „Calibra" kainavo nuo 64,000 litų. Pats brangiausias modelis su keturių varomųjų ratų sistema kainavo nuo 86,000 litų.
Dėka itin palankios kainodaros, puikų valdymo savybių ir gausios įrangos, „Calibra" tapo neįtikėtinai populiaru modeliu. Nuo pat 1990 iki 1997 metų, „Opel" pagamino daugiau negu 240,000 šio modelio vienetų. Tai yra neįtikėtinai didelis skaičius tokio tipo automobiliui.
Kompanija jau ne kartą yra teigusi, jog svarsto galimybę sukurti modernią „Calibra" interpretaciją. O ir laikas pristatyti tokį automobilį būtų labai tinkamas, nes šią rinką vėl bando užkariauti Japonai. „Opel" ne kartą įrodė, jog moka gaminti azartiškus automobilius. Kompanijos vadovybei, tiesiog reikia atrišti rankas inžinieriams.
