„Oldsmobile“ inžinieriai sumontavę turbiną, variklio efektyvumo koeficientą padidino net 40 procentų, iki 215 arklio galių. Be to, variklį projektavę specialistai tai sugebėjo padaryti nepaaukoję motoro ilgaamžiškumo ir nepadidinę kuro sąnaudų. Pastarieji teiginiai labai dažnai skambėjo iš šio projekto autorių.
„Oldsmobile“ specialistai norėdami variklį suporuoti su turbina, iš pradžių turėjo atlikti ne vieną pakeitimą. 8 cilindrų motoras gavo naujus stūmoklius, patobulintą uždegimo ritę, našesnį kuro siurblį, didesnį radiatorių. Taip pat buvo sustiprinta pavarų dėžė, kuri galėtų atlaikyti padidėjusį sukimo momentą. Vienintelis dalykas, kurio „Oldsmobile“ nepakeitė – tai aukšto, 10.25:1, suspaudimo laipsnio.
Projekto autoriai pabrėžė, jog turbina pradėdavo veikti nuo itin žemų variklio sūkių, o tiksliau – vos 1000 aps/min. ir savo piką pasiekdavo ties 3200 aps/min. Ties 3200 aps/min. padala variklis išvystydavo net 406 Nm sukimo momentą!
Kadangi automobilių kompanijos tuomet neturėjo išmanių variklio valdymo sistemų, turbininių motorų siautulį ir kitus procesus valdė, šiems laikams, neįprasti inžinieriniai sprendimai.
Vienas įdomiausių sprendimų šiame variklyje buvo vandens ir metanolio įpurškimo sistema. Ši įpurkšimo sistema tik vieną funkciją – aušinti turbinos pučiamą orą.
Pasak „Oldsmobile“ kompanijos atstovų, elgiantis agresyviai ir bandant išgauti maksimalų variklio pajėgumą, 4,7 litro talpos bakelis ištuštėtų vos per 360 kilometrų.
Teorija skyrėsi nuo praktikos
„Oldsmobile Jetfire“ buvo gaminamas nuo 1962 metų pradžios iki 1963 metų pabaigos. Tokį trumpą gamybos laiką galima paaiškinti labai paprastai – automobilis turėjo milžiniškų patikimumo problemų.
Didesnio pajėgumo motoras turėjo aušinimo sistemos problemų, o itin komplikuota įpurškimo sistema taip pat pademonstravo savo aikštingumą ir nenorą dirbti optimaliai. Ironiška, tačiau daugelį gedimų sukėlė patys „Jetfire“ savininkai, kurie į specialų įpurškimo sistemos skysčio bakelį pildavo ne vandens ir metanolio mišinį, o tiesiog paprastą vandenį.
Pionieriai
„General Motors“ koncerną galėtume pavadinti turbininių variklių pioniere. Jeigu ne šio koncerno inžinieriai, vargu ar papildomą pripūtimą turintys motorai būtų sulaukę kitų pramonės gigantų dėmesio.
Tokie automobiliai kaip: „BMW 2002 Turbo“, „Porsche 911 Turbo“ ar „Saab 99 Turbo“ buvo tie automobiliai, kurie padėjo turbininiams motorams išpopuliarėti, tačiau nereikėtų pamiršti mašinos, kuri padėjo tvirtus turbininių jėgos agregatų pagrindus.
VIDEO
