Paskutiniuoju „Volvo“ dyzeliniu automobiliu tapo septynių vietų „XC90“ visureigis, kuris nuriedėjo nuo Švedijoje esančios gamyklos konvejerio. Atsižvelgiant į automobilio statusą ir svarbą, sekanti „XC90“ stotelė bus ne kliento garažas, o bendrovės muziejus Geteborge.
Gamykla, kurioje iki šiol buvo gaminami „Volvo“ automobiliai su vidaus degimo varikliais, pamažu transformuojasi į elektra varomų modelių centrą. Iki 2030 metų „Volvo“ tikisi tapti automobilių gamintoju, kuris pirkėjams siūlys tik elektra varomus modelius.
Šį sprendimą galima vadinti radikaliu, mat dar prieš dešimtmetį beveik puse Europoje parduotų „Volvo“ automobilių turėjo dyzelinį variklį.
Pirmasis dyzelinis variklis – vokiškas
Kuomet „Volvo“ buvo gerokai mažesnio mastelio gamintojas negu yra dabar, Švedijos bendrovė nuolatos bendradarbiavo su kitais gamintojais, jog galėtų išvengti pernelyg didelių išlaidų rizikingiems sprendimams.
Pirmasis „Volvo“ automobilis su dyzeliniu varikliu pasirodė 1979 metais. Tuomet „Volvo“ į pagalbą pasitelkė „Volkswagen“, kuri sutiko švedams tiekti šešių cilindrų dyzelinį variklį.
Partnerystė su „Volkswagen“ tęsėsi ganėtinai ilgai – iki pat 2001-ųjų, kuomet „Volvo“ galiausiai pristatė savo inžinierių sukurtą 5 cilindrų agregatą.
„Volvo“ vienu metu taip pat kliovėsi „PSA“ koncerno (dabar „Stellantis“) sukurtais mažo tūrio dyzeliniais varikliais. Tuomet „Volvo“ teigė, jog 1,6 litro darbinio tūrio dyzelinis variklis yra toks taupus, jog tam tikri bendrovės modeliai su vienu degalų baku gali nuvažiuoti net 1 300 kilometrų.
