Kaip šis FSO/Fiat 125p atsirado Tomo rankose? Senutis automobilis kadaise priklausė vaikino tėčiui, kuris vėliau jį atidavė ką tik teises išsilaikusiam Tomui. Ką jaunam vaikinui veikti su devintame dešimtmetyje pagamintu lenkišku Fiat'u? Parduoti? „drožti“? O galbūt patobulinti?
Nors vaikino tėtis priešinosi bet kokioms modifikacijoms, tačiau jaunimas anksčiau ar vėliau laimi ar ne?
Galima sakyti, jog orinės važiuoklės komplektą sudaro įvairiausių gamintojų komponentai. Pavyzdžiui, spyruoklės atkeliavo iš dėdės Petro garažo, amortizatoriai buvo pasiskolinti iš BMW E30.
Apskritai, visos šios modifikacijos ir patobulinimai vyrukui atsiėjo maždaug 5000 litų. Tai nėra labai didelė suma, nes į ją įeina įvairios kėbulo detalės, mašinos perdažymas, „naujo“ variklio įsigijimas ir pan.
Tai gali būti biudžetinis variantas norintiems išskirtinio ir stilingo automobilio.
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Ne veltui Fiat 125P vadinamas lenkišku. Specialiai šios šalies rinkai buvo gaminamas šiek tiek patobulintas Fiat 124 variantas.
Kitaip negu rusai, kurie be didelių pakeitimų gamino Lada 2101, lenkai įdėjo šiek tiek pastangų pakeisdami mašinos išvaizdą. Techniškai lenkiškas Fiat'as buvo identiškas itališkam broliui.
Ne veltui Fiat 125P vadinamas lenkišku. Specialiai šios šalies rinkai buvo gaminamas šiek tiek patobulintas Fiat 124 variantas.
Kitaip negu rusai, kurie be didelių pakeitimų gamino Lada 2101, lenkai įdėjo šiek tiek pastangų pakeisdami mašinos išvaizdą. Techniškai lenkiškas Fiat'as buvo identiškas itališkam broliui.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą