Gal galite atskleisti, ko galime laukti kitame sezone ir kokie pokyčiai mūsų laukia?
Kaip minėjau, dirbti pradėjome jau prie sukurtų reglamentų, taisyklių, techninių reikalavimų, viso sezono planas jau buvo sudarytas, tad mums teko prisitaikyti ir dirbti toliau. Dabar turime galimybę įgyvendinti savo idėjas. Jau galvojame apie ateinančius metus.
Kalbant apie greituminį slalomą, čia situacija yra tikrai gera, turime daug norinčių organizuoti etapus, dalyvių taip pat netrūksta. Kol kas esame numatę daryti 7 etapus. Tarp tradicinių miestų: Kauno, Veisiejų, Alytaus, gali atsirasti ir vienas naujas – Kėdainiai. Tai turėtų būti labai įdomi vieta.
Klasikinis slalomas yra kur kas sudėtingesnėje situacijoje. Sumažėjo ne tik dalyvių skaičius, bet ir neturime norinčių organizuoti varžybas. Kol kas patvirtinsime bendrą reglamentą, o etapų organizatorių lauksime ir apie juos paskelbsime pavasarį.
Visgi, situacija yra dviprasmiška, nes klasikinis slalomas vyksta Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kitur. Tačiau jis organizuojamas ne po LASF vėliava. Mūsų tikslas - pritraukti šiuos organizatorius, parodyti jiems naudą būti LASF nariais, padėti pakelti renginių kokybę. Mes per ilgai laukėme, kol jie ateis pas mus. Tai turi būti abipusis ryšys ir pastangos. Tad pasikartosiu - mūsų tikslas yra, kad šie vakarų ir šiaurės Lietuvoje organizuojami slalomai taptų LASF dalimi ir padėtų didinti klasikinio slalomo populiarumą ir masiškumą.
Kaip manote, kodėl greituminis slalomas yra toks populiarus, o klasikinis susiduria su problemomis?
Sunku pasakyti. Žinoma, tai yra individualus pasirinkimas. Vieni mėgsta drift’ą, kiti drag’ą, treti – slalomą. Greituminis slalomas galbūt suteikia daugiau azarto, nes čia dalyviai važiuoja šiek tiek didesniais greičiais, yra daugiau erdvės. Tuo tarpu klasikinis slalomas reikalauja daugiau „darbo“, jame yra sudėtingesnis vairavimo principas, reikia daugiau sukti vairą.
Tačiau abi šios sporto šakos yra žavingos ir turi savų pliusų bei savo gerbėjų. Neabejoju, kad aršias kovas kitą sezoną išvysime abiejuose frontuose.
Galbūt dalyvių sumažėjo, nes tai brangus sportas ir sudėtinga pradėti sportuoti?
Ne, yra visiškai priešingai. Tai viena pigiausių automobilių sporto šakų. Taip pat tai pirmoji, greta kartingų, lenktynininkų, kurie nori susirinkti visus būtinus įgūdžius, stotelė. Nuo slalomo pradėjo daug garsių dabartinių Lietuvos sportininkų.
Pradėti sportuoti slalome yra labai paprasta. Jums užtenka net Jūsų turimo automobilio, o didžiausios išlaidos paskiriamos padangų įsigijimui. Žiemą jų reikės mažiau, vasarą – daugiau, nes dils kur kas greičiau. Vėliau galima gerinti važiuoklę, rankinį stabdį, stabdžių kaladėles, amortizatorius. Jei norėsite varžytis profesionaliai, tada jau reikės paruošti automobilį varžyboms, tačiau, kaip minėjau, tai vis tiek bus pigiausia autosporto šaka.
Minėjote, kad žiemą padangos dyla lėčiau. Tačiau slalomo sezonas vyksta šiltuoju metu laiku. Kodėl jis nesitęsia žiemą?
Taip, žiemą padangos dyla lėčiau ir daugeliui šiuo metu yra kur kas smagiau čiuožti slalomo trasoje. Visgi, lietuviškos žiemos yra labai sunkiai prognozuojamos, todėl dažnai atsiduriame situacijoje, kai pirmas dalyvis važiuoja sniegu, kiti ledu, o paskutiniams jau tenka važiuoti per asfaltą. Tada pradeda skirtis rezultatai, dėl „suvažinėtos“ trasos. Todėl mes renkamės čempionatą daryti šiltuoju metu laiku, kai naudojamos vasarinės padangos, o žiemą paliekame smagioms treniruotėms ir atskirų klubų taurės varžyboms.
Ar buvo šį sezoną sportininkų, kurie Jus nustebino?
Tikrai galiu išskirti Justiną Akelį, kuris turėjo puikų sezoną. Taip pat negaliu nepaminėti ir Alfredo Štaro, kuris yra slalomo veteranas, legenda. A. Štaras ne tik pats dalyvauja, bet ir prisideda prie šios sporto šakos populiarinimo ir varžybų organizavimo.
