Projekto autoriai su šiuo projektu nori įsitikinti ar celiuliozės nanopluoštas gali būti tinkamas naudoti kėbulo ar automobilio važiuoklės konstrukcijose. Šie pluoštai sujungiami taip, kad medienos ląstelių sienelės būtų stiprios ir standžios.
Celiuliozės nanopluoštai pastaraisiais metais dažniau domino mokslininkus, o ne automobilių pramonės inžinierius, kuriems šiuo didžiausią galvos skausmą kelia visai kiti dalykai.
Tarptautinėje automobilių parodyta koncepcija, o tiksliau – šios koncepcijos kėbulo dalys, įskaitant duris, stogą ir variklio dangtį, buvo pagamintos iš anksčiau minėto nanopluošto. Ši medžiaga taip pat buvo panaudota konstruojant automobilio važiuoklę. Šios technologijos privalumai? Anot projekto autorių, nanopluošto dalys yra penktadaliu lengvesnės nei plienas. Jos taip pat yra net penkis kartus stipresnės.
Kadangi tai – ateities automobilio koncepcija, kuria siekiama pademonstruoti išskirtinį eksterjero dizainą ir netradicinių medžiagų naudą, projekto autoriai apie pavaros mechanizmą kalba nenoriai. Žinoma tik tiek, jog šis automobilis būtų varomas vandeniliu.
Ar automobilių pramonės atstovai sugebės atkreipti dėmesį į šią technologiją ir ar jiems bus naudinga gaminti įvairias kėbulo dalis iš celiuliozės nanopluošto – parodys laikas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog vis daugiau gamintojų siekia sumažinti poveikį aplinkai, labai stipriai nenustebtume, jeigu ši medžiaga netrukus atrastų savo vietą „Volkswagen“, BMW ar „Toyota“ markės automobiliuose.