Net neabejojame, jog esate girdėję posakių: „Kam tu į šitą seną mašiną pilsi sintetinę alyvą? Pilk mineralinę. Ir pigiau, ir naudingiau“.
Iš dalies jie buvo teisūs. Prieš 20 ar 30 metų daugelis variklių naudodavo alyvą, kurios klampumo klasė buvo 15W-40. Ir ties šia vieta norėtųsi pabrėžti – prieš 20 metų.
Modernūs varikliai, nepaisant tam tikrų sąsajų su analogais, gamintais prieš 20 metų, reikalauja visiškai kitokių metodų, norint palaikyti ilgaamžiškumą. Ir žinoma, pats efektyviausias būdas prailginti kiekvieno modernaus variklio gyvenimą – naudoti tinkamą alyvą.
Dabar daugelis variklių reikalauja naudoti pilnai sintetinę alyvą, kuri geriau apsaugo variklį kritiniais momentais, iškart po jo užvedimo. Dėl mažesnio klampumo, esant šaltam varikliui, alyva greičiau pasiekia visus elementus ir užtikrina geresnį sutepimą ir mažesnį variklio susidėvėjimą.
Koks skirtumas tarp sintetinės ir mineralinės alyvos?
Į šį klausimą galima atsakyti labai paprastai – daug kuo, bet mes labai abejojame ar tai patenkins jūsų smalsumą, tad pereisime prie truputėlį išsamesnio atsakymo.
Didžiausias skirtumas tarp šių alyvų slypi jų sudėtyje ir gamybos procese. Mineralinės alyvos žaliava yra gryna nafta, tačiau prieš patekdama ant prekystalio jinai praeina itin ilgą ir sudėtingą distiliacijos ir valymo procesus. Tuo tarpu sintetinė alyva gaminama iš chemiškai apdorotų medžiagų, kurių dėka sintetinė alyva pasižymi vienomis ar kitomis savybėmis ir visiškai neturi nepageidaujamų komponentų. Dėl šių priežasčių sintetinė alyva sugeba atlaikyti didesnes apkrovas, optimaliau dirba esant žemoms arba aukštoms temperatūroms ir svarbiausia – variklyje nepalieka nepageidaujamų likučių.
Kada galima naudoti mineralinę alyvą?
Nepriklausomai nuo to, kokį automobilį vairuojate, iš pradžių pasitikrinkite kokią alyvą rekomenduoja naudoti automobilio gamintojas. Atsižvelkite ne į alyvos gamintoją, bet į alyvos specifikaciją ir gamintojo nurodytą standartą.
Pavyzdžiui, „Peugeot“ turi net keletą skirtingų rekomenduotinų variklio alyvų standartų: „PSA B71 2295“ (automobiliams pagamintiems iki 1998 metų), „PSA B71 2312“ (naujos kartos dyzeliniams varikliams su „Adblue“ ir „SCR“ sistemomis). Būtent gamintojo nurodomas standartas yra svarbiausias renkantis alyvą.
Paimkime kad ir prieš tai minėtą pavyzdį. „PSA B71 2312“ – šį standartą atitinkančių alyvų tikrai netrūksta. Gamintojų galinčių pasiūlyti būtent jūsų automobiliui skirtą alyvą gamina „Total“, „Motul“, „Castrol“, „Wolf“ ir kitos, visiems puikiai žinomos bendrovės.
Ir dabar prieiname prie svarbiausio klausimo. Kokiame automobilyje turėčiau naudoti mineralinę alyvą? Atsakymas,jūsų nuostabai, yra labai paprastas.
Mineralinę alyvą naudokite tik tada, jeigu ją rekomenduoja naudoti pats gamintojas. Tai, kad automobilis yra senas, tai nėra indikacija, jog jis reikalauja naudoti mineralinę alyvą. Štai, iškart pateikiame kelis pavyzdžius:
„Mercedes-Benz“ į „W124“ modelius su 2,5 litro dyzeliniais varikliais rekomenduoja pilti 0W-40 sintetinę alyvą. „Jaguar“ į „XJ6“ modelius (pagamintus devintame dešimtmetyje) rekomenduoja pilti 5W-40 sintetinę alyvą, tad geriausia ką galite padaryti – neužsiimti improvizacijomis, nes lazda visuomet turi du galus.
