„Mercedes-Benz“ atidarė naują 200 mln. eurų vertės programinės įrangos centrą Sindelfingene. Tai naujausia investicija, kuria siekiama padidinti nuosavos programinės įrangos pajėgumus, mat 2024 metais siekiama pristatyti naują „MB.OS“ operacinę sistemą.
Iš 3 000 naujų darbuotojų, kuriuos automobilių gamintojas planuoja įdarbinti visame pasaulyje operacinei sistemai kurti, apie 750 buvo įdarbinti Sindelfingene, kur jie dirbs su įvairiomis funkcijomis – nuo automobilyje įdiegtų funkcijų iki autonominio vairavimo.
Šis centras yra platesnių „Mercedes-Benz“ pastangų racionalizuoti savo programinės įrangos strategiją, kad ji būtų pakeista iš daugybės tiekėjų pasitelkiant įvairias technologijas ir pati kontroliuotų savo programinės įrangos pasiūlos pagrindą, dalis.
„Mes prisiimame atsakomybę už programinės įrangos architektūrą ir integraciją – tai yra mūsų pagrindinis tikslas“, – sakė programinės įrangos vadovas Magnusas Oestbergas.
„Ne viską darome patys – mums svarbios abipusės partnerystės, bet tuo pačiu norime būti nepriklausomi.“
Viena iš svarbiausių „Mercedes-Benz“ partnerysčių – glaudus bendradarbiavimas su JAV kompiuterinės grafikos specialistė „Nvidia“, su kuria „Mercedes-Benz“ 2020 metais sudarė sutartį dėl pagalbinių ir autonominio vairavimo funkcijų, kurios bus po dvejų metų pristatomos MB.OS sistemos dalis, kūrimo.
Automobilių gamintojui turi 600 neužpildytų laisvų darbo vietų, kad pasiektų savo tikslą sukurti pasaulinę 10 000 programinės įrangos inžinierių komandą Berlyne, Kinijoje, Indijoje, Indijoje, Izraelyje, Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tyrimų instituto „Capgemini“ atliktoje 572 automobilių vadovų apklausoje 97 proc. teigė, kad per penkerius metus keturiems iš dešimties įmonėje dirbančių darbuotojų reikės turėti programinės įrangos įgūdžių – nuo IT architektų iki debesijos valdymo specialistų ir kibernetinio saugumo ekspertų.
„Mercedes-Benz“ atidarė naują 200 mln. eurų vertės programinės įrangos centrą Sindelfingene. Tai naujausia investicija, kuria siekiama padidinti nuosavos programinės įrangos pajėgumus, mat 2024 metais siekiama pristatyti naują „MB.OS“ operacinę sistemą.
Iš 3 000 naujų darbuotojų, kuriuos automobilių gamintojas planuoja įdarbinti visame pasaulyje operacinei sistemai kurti, apie 750 buvo įdarbinti Sindelfingene, kur jie dirbs su įvairiomis funkcijomis – nuo automobilyje įdiegtų funkcijų iki autonominio vairavimo.
Šis centras yra platesnių „Mercedes-Benz“ pastangų racionalizuoti savo programinės įrangos strategiją, kad ji būtų pakeista iš daugybės tiekėjų pasitelkiant įvairias technologijas ir pati kontroliuotų savo programinės įrangos pasiūlos pagrindą, dalis.
„Mes prisiimame atsakomybę už programinės įrangos architektūrą ir integraciją – tai yra mūsų pagrindinis tikslas“, – sakė programinės įrangos vadovas Magnusas Oestbergas.
„Ne viską darome patys – mums svarbios abipusės partnerystės, bet tuo pačiu norime būti nepriklausomi.“
Viena iš svarbiausių „Mercedes-Benz“ partnerysčių – glaudus bendradarbiavimas su JAV kompiuterinės grafikos specialistė „Nvidia“, su kuria „Mercedes-Benz“ 2020 metais sudarė sutartį dėl pagalbinių ir autonominio vairavimo funkcijų, kurios bus po dvejų metų pristatomos MB.OS sistemos dalis, kūrimo.
Automobilių gamintojui turi 600 neužpildytų laisvų darbo vietų, kad pasiektų savo tikslą sukurti pasaulinę 10 000 programinės įrangos inžinierių komandą Berlyne, Kinijoje, Indijoje, Indijoje, Izraelyje, Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tyrimų instituto „Capgemini“ atliktoje 572 automobilių vadovų apklausoje 97 proc. teigė, kad per penkerius metus keturiems iš dešimties įmonėje dirbančių darbuotojų reikės turėti programinės įrangos įgūdžių – nuo IT architektų iki debesijos valdymo specialistų ir kibernetinio saugumo ekspertų.
