Pavyzdžiui, pirmoji, ženkli stabdžių sistemos evoliucija prasidėjo nuo būgninių stabdžių, kurie, iš tiesų, tam tikruose automobiliuose naudojami iki šiol.
Šiek tiek vėliau, automobilių inžinieriai išbandė diskinių stabdžių technologijas, kurie visame pasaulyje paplito tik po Antrojo pasaulinio karo, nors šios technologijos bandymai buvo atliekami nuo 1900-ųjų pradžios.
Bent jau lenktynių trasoje, diskinių stabdžių technologijos pirmą kartą buvo panaudotos 1951 metais pasirodžiusiuose „Formulės-1“ boliduose. Po dviejų metų, 1953 metais, Le Mano 24 valandų lenktynėse debiutavo „Jaguar C-Type“, kuris pademonstravo diskinių stabdžių technologijų pranašumą.
Galiausiai, po dar dviejų metų serijinėje gamyboje pasirodė „Citroën DS“, kuris plačiajam pasauliui leido išbandyti automobilį, turintį diskinius stabdžius. Nuo tada, ši stabdžių sistemos konfigūracija griežė pagrindiniu smuiku, tačiau „Meercedes-Benz“ nori šioje srityje sukelti revoliuciją.
Kuomet automobilių gamintojai pradėjo flirtuoti su elektromobiliais, inžinieriai netrukus pastebėjo, kad elektra varomos mašinos neprivalo turėti didelio skersmens stabdžių diskų, jog galėtų efektyviai sustoti.
Inžinieriams tenka įdiegti pakankamai efektyvią energijos rekuperacijos sistemą, kuri nuima didžiulį krūvį nuo įprastos stabdžių sistemos. Būtent dėl šios priežasties, elektromobilių gamintojai sugrįžta prie senamadiškų sprendimų. Pavyzdžiui, priekyje montuoja mažesnio skersmens diskinius stabdžius, o gale naudoja būgninius stabdžius. Vien dėl to, kad jie nemato reikalo investuoti sistemą, kuri būtų perteklinė.
Tuo tarpu „Mercedes-Benz“ inžinieriai jau kurį laiką darbuojasi prie naujos kartos stabdžių sistemos, kuri būtų integruota į elektrinės pavaros bloką, kuriame yra variklis, pavarų dėžė ir diferencialas.
Šis pokytis galėtų perkelti 200 kg neatremiamos masės ir taip užtikrinti geresnę važiavimo kokybę ir galimybę kurti aerodinamiškesnes, uždaras ratų konstrukcijas.
„In-Drive“ vardu pavadintos technologijos veikimo principas – netikėtai elementarus. „Mercedes-Benz“ teigia, kad norint sulėtinti transporto priemonę, du nejudantys stabdžių diskai suspaudžia besisukančią dvipusę apskritą stabdžių trinkelę, kuri yra sujungta su varančiuoju velenu.
Gamintojas tvirtina, kad šiuo metu inžinieriai stengiasi išspręsti vieną ir pagrindinę problemą, kuri yra susijusi su stabdžių sistemos aušinimu. Inžinieriai teigia, kad norint užtikrinti efektyviausią stabdžių sistemos aušinimą, jie turi naudoti didžiausią ir pralaidžiausią aušinimo skysčio grandinę, kuri taip pat padeda užtikrinti optimalią baterijos temperatūrą.
Vis dėlto, tiek elektromobiliams skirtos baterijos ar tradiciniai varikliai veikia gerokai mažesnėje temperatūroje negu stabdžių sistema. Net jeigu ji veikia patiriant minimalias apkrovas. Trumpai tariant – inžinieriai turi surasti būdą kaip atskirti baterijos ir stabdžių sistemos aušinimą. Ir tai reikia padaryti, kad sistemos veiktų efektyviai.
„Mercedes-Benz“ tvirtina, kad ši stabdžių konstrukcija padeda sumažinti bendrą automobilio masę. Be to, nereikia jaudintis dėl korozijos, taip pat padidėja sistemos tarnavimo laikas. „Mercedes-Benz“ spėja, kad tokio pobūdžio stabdžių sistema gali tarnauti iki 15 metų ar 300 000 kilometrų.
